1958 metais atlikti didelės apimties epidemiologiniai tyrimai pirmą kartą įrodė patikimą rūkymo ir širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) tarpusavio ryšį. Mesti rūkyti norintiems asmenims medikai dabar gali pasiūlyti du esminius pasirinkimus: gydymą vaistais ir nemedikamentines priemones. Vis dėlto ilgalaikis šių priemonių efektas nėra pakankamas. Pastaraisiais metais populiarėja alternatyvūs rūkymo būdai ir priemonės: elektroninės cigaretės ir nekaitriniai prietaisai. Šioje apžvalgoje aptariama, kas mokslui žinoma apie šias alternatyvias priemones, nes pacientai dažnai klausia gydytojų, ypač kardiologų, nuomonės apie jas.
Rizikos veiksniai ir prevencija
Europoje nuo seno buvo vartojami įvairūs tabako produktai, tačiau tiktai XX amžiaus pradžioje tapo madinga rūkyti cigaretes. Tuo metu prasidėjo masinė jų gamyba. Po kurio laiko buvo pastebėtas žalingas rūkymo poveikis sveikatai – akivaizdus šio įpročio ryšys su plaučių vėžiu, vėliau ir su kitais sveikatos sutrikimais. Pirmoji tai pripažino Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybė. Pradžioje bandymai teisinėmis priemonėmis riboti cigarečių rūkymą buvo nesėkmingi, tačiau bent pavyko apmokestinti tabako pramonę.
Apskaičiuojama, kad pasaulyje rūko apie 1,3 mlrd. žmonių, Pastaraisiais metais rūkančiųjų skaičius mažėja, tačiau išlieka didelis. Pavyzdžiui, vien JAV 2015 metais rūkė 15,1 proc. suaugusių gyventojų.
Tabako istorija
Tabakas pirmą kartą paminėtas apie 600 m. pr. Kr. Pietų Amerikos indėnų rašytiniuose šaltiniuose. Į Europą tabako pirmieji atvežė Ispanijos jūreiviai, pastebėję, kad vietiniai Pietų Amerikos gyventojai rūko išdžiovintus tabako lapus, vėliau patys pabandė ir įprato rūkyti.
Tyrinėtojai nurodo, kad pirmąją tabako cigaretę1832 metais surūkė Turkijos ir Egipto karo dalyvis.
Įvairiais istorijos laikotarpiais būta bandymų uždrausti rūkymą. Antai 1633 m. Turkijos sultonas per vieną dieną nubaudė mirtimi 18 žmonių, nepaisiusių jo paskelbto draudimo rūkyti.
Tabako aktyvioji medžiaga, nikotinas, pirmą kartą buvo išskirta 1828 metais. Džiovintuose tabako lapuose yra apie 0,3–5 proc. nikotino. Nikotinas – galinga psichoaktyvi medžiaga, sukelianti euforiją, todėl prie jo greitai priprantama. Vienoje cigaretėje yra vidutiniškai 11 mg nikotino, o rūkant ekstrahuojama apie 0,8 mg.
Nikotinas sukelia pripratimą ir priklausomybę nuo tabako, didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Cigarečių rūkymas dramatiškai išaugo per Pirmąjį pasaulinį karą. Tuo metu pastebėta, kad rūkant sparčiai didėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Tačiau tik 1958 m. buvo atliktas pirmasis didelio masto epidemiologinis tyrimas, kuris įrodė, kad egzistuoja patikimas ryšys tarp rūkymo ir ŠKL atsiradimo. Rūkančių žmonių rizika numirti nuo išeminės širdies ligos net 70 proc. didesnė negu nerūkančių žmonių. Po šio tyrimo pirmąsyk buvo imtasi priemonių, varžančių rūkymo įprotį. 1964 metais apie prevencinių priemonių naudą oficialiai paskelbė JAV Bendrosios praktikos chirurgų draugija, o 1979 metais buvo suformuluota nuostata apie rūkymo ir išeminės širdies ligos tarpusavio ryšį.
Pagalba metantiems rūkyti
2016 m. Europos kardiologų draugijos ŠKL prevencijos gairėse pateikiama 5 žingsnių rūkymo metimo strategija: paklausti, patikrinti, patarti, padėti, planuoti (ši strategija angliškoje literatūroje žymima santrumpa 5 A pagal pirmąsias atitinkamų žodžių ask, assess, advise, assist, arrange raides, lietuviškas atitikmuo – 5 P). „Penkių P“ (1 pav.) strategijos veiksmingumas įrodytas praktiškai, ją palankiai vertina rūkyti metantys žmonės.
Paprastas patarimas mesti rūkyti, ištartas gydytojo lūpomis, daro stiprų pozityvų poveikį, nors patys gydytojai neretai abejoja jų žodžių veiksmingumu. Naujausia metaanalizė parodė, kad gydytojo patarimo efektas siekia 2,5 proc., tai yra, po 6 mėnesių iš 40 rūkalių vienas būna metęs rūkyti. Patarimo mesti rūkyti iš gydytojo turėtų sulaukti kiekvienas rūkantis žmogus, ne tik tas, kuris išreiškė norą neberūkyti.
Įrodyta priklausomybė tarp vartojamos nikotino dozės, patarimų seanso (pokalbio) trukmės ir pasiekto abstinencijos dažnumo. Bet kokios trukmės patarimai (minimalios trukmės – mažiau negu 3 min., mažo intensyvumo patarimai – nuo 3 iki 10 min., didelio intensyvumo patarimai – daugiau negu 10 min.) reikšmingai padidina pasiekiamos abstinencijos dažnumą palyginus su bekontaktiniu rūkymo metimu.
Kuo ilgesnė patarimų sesijos trukmė ir didesnis intensyvumas, tuo veiksmingiau metama rūkyti, tuo didesnis pasiektos abstinencijos dažnumas.
Dabartiniu metu rinkoje yra veiksmingų rūkymo metimo medikamentų, jų vartojant gaunama gerų trumpalaikių (iki vienerių metų) abstinencijos rezultatų, tačiau atkryčių dažnumas išlieka didelis, o tai rodo, kad daugelis rūkančiųjų turi psichologinę priklausomybę.
Vienas naujausių vaistų, skirtų tabako priklausomybei gydyti, yra vareniklinas (varenicline). Tyrimų duomenimis, vartojant vareniklino, per 12 savaičių iki 50 proc. rūkančiųjų sėkmingai metė rūkyti. Po 52 savaičių nuo tyrimo pradžios (praėjus 9 mėnesiams po vaisto vartojimo nutraukimo) 7 dienų trukmės abstinenciją pasiekė apie 29 proc. rūkančiųjų.
Kartus su rūkymo prevencijos ir metimo rūkyti skatinimu, tabako daromos žalos mažinimas yra pripažinta vertinga priemonė, galinti stimuliuoti tolesnį rūkymo paplitimo ir su juo susijusios žalos sveikatai mažėjimą.
Rūkymo alternatyvos
Vienas būdų mažinti tabako daromą žalą – skatinti rūkančius žmones pereiti prie alternatyvių mažiau žalingų priemonių, kuriuos JAV maisto ir vaistų administracija (FDA) apibūdina kaip modifikuotos rizikos tabako produktus. JAV Rūkymo šeimoje prevencijos ir tabako kontrolės aktas modifikuotos rizikos tabako produktus apibrėžia kaip bet kurį tabako produktą, kuris parduodamas ar platinamas siekiant sumažinti su tabako vartojimu susijusių ligų riziką ar žalą, sukeliamą komercinių prekyboje esančių tabako produktų.
Siekiant pagerinti populiacijos sveikatą, pakaitinės cigaretės turėtų būti lengvai prieinamos rūkantiems asmenims, jų sudėtyje turi būti nikotino, sukeliančio pasitenkinimą, net tai saugo nuo atkryčio.
Tabako gamintojai siūlo dviejų tipų pakaitines cigaretes: elektronines cigaretes (EC) ir nekaitrines rūkymo priemones (NRP). Šiais laikais, kai teisinio reguliavimo ir visuomenės poveikio svertais pavyko sumažinti rūkančių žmonių ir parduodamų cigarečių kiekį, labai svarbų pasiūlyti alternatyvius, mažiau žalingus už rūkymą pasitenkinimo būdus ir tuo pačių sumažinti žalą sveikatai.
Situacija tabako rinkoje sparčiai keičiasi, Gydytojai, net ir neturėdami asmeninės rūkymo gydymo patirties, turėtų orientuotis, kas mokslui žinoma apie alternatyvius tabako produktus.
Elektroninės cigaretės
Pastaraisiais metais pasaulyje sparčiai plėtojama elektroninių nikotino tiekimo prietaisų, vadinamųjų elektroninių cigarečių (EC) rinka. EC – tai prietaisai, kurių sudėtyje yra nikotino tirpalo, skoninių ir kvapiųjų medžiagų, propileno glikolio ir (arba) augalinio glicerino, skirti nedūminiam nikotino tiekimui. Lakus mišinys kaitinamas garuoja ir įkvepiamas. Pirmosios EC pasirodė rinkoje 2007 metais ir greitai išpopuliarėjo netgi tarp nerūkančių žmonių, nes EC gamintojai jas pristatinėjo kaip saugią tabako rūkymo alternatyvą. Apskaičiuojama, kad apie 12,6 proc. JAV ir 48,5 mln. Europos Sąjungos gyventojų bent vieną kartą yra pabandę EC.
Dauguma žalingų tabako rūkymo efektų yra susiję su medžiagomis, kurių susidaro ar išsiskiria smilkstant tabakui. EC nedega ir nerūksta, todėl buvo manoma, kad jos yra saugi alternatyva. Kitaip negu nekaitrinės rūkymo priemonės, EC nėra farmakologiškai kontroliuojami produktai. Nikotino ir kitų komponentų kiekis EC sudėtyje priklauso nuo gamintojo ir EC tipo. Vis dėlto kai kurių tabako dūmuose esančių medžiagų, kaip antai, formaldehido, acetaldehido, acetono, akroleino, butanolio, aptikta ir EC, ypač vėlyvos išpūtimo fazės frakcijoje, esant mažam skysčio kiekiui ir didelei valdymo įtampai (voltažui). Kai kuriose EC frakcijose išskiriamų aldehidų kiekis yra panašus ar netgi didesnis negu įprastinių cigarečių dūmuose. EC išskiria kenksmingų medžiagų netgi be purškimo ar kaitinimo. EC aerozolyje aptikta žalingų metalų – aliuminio, barrio, chromo, vario, kadmio, geležies, švino ir nikelio.
Naujausia tyrimų metaanalizė (26 atrinkti tyrimai) parodė, kad EC nepalankiai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą: EC panaudojimas provokuoja reikšmingą širdies susitraukimų dažnumo, sistolinio ir diastolinio kraujospūdžio padidėjimą. EC panašiai kaip įprastinės cigaretės padidino širdies susitraukimų dažnumą, bet mažiau veikė sistolinį ir diastolinį kraujospūdį.
Nustatyta, kad ir įprastinių, ir EC rūkymas blogina arterijų elastingumą, skatina oksidacinį stresą. Nikotino neturinčios EC daro mažesnį poveikį arterijų standumui. Įprastines cigaretes pakeitus nikotino turinčiomis EC, per vieną mėnesį sumažėjo centrinis ir žasto arterijos kraujospūdis, arterinių bangų atspindžiai, oksidacinis stresas. Daugiausia tai lėmė sumažėjęs įprastinių cigarečių rūkymas.
Vlachopoulos ir bendr. įrodė, kad EC taip pat padidino arterijų standumą, tai atspindėjo padidėjęs miego ir šlaunies arterijų pulsinės bangos plitimo greitis praėjus 30 min. po EC surūkymo.
Elektroninės cigaretės – pagalba metant rūkyti
Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas parodė, kad palyginus su pakaitine nikotino terapija EC yra efektyvesnės metant rūkyti (10 vs 18 proc.), nors abiejų būdų veiksmingumas menkas. Aerozolis, kurį garina EC, yra saugesnis už dūmus, nes aerozolis neiškiria tų sveikatai žalingų medžiagų, kurių susidaro degant tabakui.
EC sudarytos iš dviejų svarbiausių dalių: baterijos ir purkštuvo. Purkštuvas susideda iš kameros (metalinės, plastmasinės arba stiklinės), užpildytos skysčio bei purkštuvo galvutės, kurią sudaro dagtis ir matalinė ritė, kaitinanti skystį ir sukelianti jo garavimą.
EC kameros skystis susideda iš kvapiųjų ir lakiųjų aliejingų medžiagų, tačiau dėl jų kartais kyla įvairių nenumatytų komplikacijų. Iki 2019 metų spalio mėnesio vien JAV buvo užregistruota daugiau kaip 1300 komplikacijų ir 29 mirtys, susijusios su EC naudojimu. Tie atvejai vadinami mistine garų liga. Ji pasireiškia įvairiais kvėpavimo organų pažeidimais: pneumonitu, eozinofiline, organine ar lipoidine pneumonija, ūminiu alveolių pažeidimu, respiracinio distreso sindromu, difuzine alveolių hemoragija, hipersensityviniu pneumonitu, retai – gigantinių ląstelių intersticiniu pneumonitu.
EC sukelti kvėpavimo sistemos pažeidimai būna įvairūs, kaip ir jų atsiradimo aplinkybės. Apie 80 proc. asmenų, kurie susirgo rūkydami EC, vartojo nikotino produktų kartu su tetrahidrokanabinoliu (THC) arba kanabidioliu (CBD). Neįrodyta, kad su ūminiais kvėpavimo organų pažeidimais būtų susijusi bakterinė infekcija (gyvos bakterijos kameros skystyje), tačiau toksinis plaučių pažeidimo pobūdis nepaneigia ir tokios galimybės. Apie 50 proc. atvejų THC sudėtyje randama E vitamino, o jo įkvėpimas gali veikti toksiškai.
Jungtinėje Karalystėje, kur EC rinka labai griežtai kontroliuojama, nepasitaikė nė vieno su EC vartojimu susijusio ūminio plaučių pažeidimo. Tai rodo, kad nelegaliai parduodamos neautorizuotos EC gali kelti potencialų pavojų sveikatai.
JAV FDA paskelbė specialias rekomendacijas gydytojams, kaip elgtis atvykus pacientui, kuriam EC sukėlė traukulius. Dažniausiai dėl EC sukeltų traukulių į gydytojus kreipiasi jauni žmonės. Traukuliai yra būdinga toksinio nikotino poveikio išraiška. Mokslinėje literatūroje aprašyta tyčinio arba atsitiktinio apsinuodijimo EC skysčiu atvejų.
Plačiau skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnale“ 2020 m. Nr. 3.
lrt.lt nuotrauka