Inga Kisielienė,
VUL Santaros klinikų Dermatovenerologijos centras
Apsauginiai kremai nuo saulės skirti odai nuo ultravioletinių (UV) spindulių saugoti. Jie yra svarbi odos vėžinių ligų, nudegimų ir fotodermatozių profilaktikos dalis. Sklando daug kontroversijų apie apsauginių kremų poveikį vitamino D sintezei, žmogaus endokrininei veiklai bei galimą žalą gamtai. Paskutinių metų apžvalginiai tyrimai rodo, kad vien tik apsauginiai kremai nuo saulės nesumažina sergamumo onkologinėmis odos ligomis. Medikai turi šviesti visuomenę apie ultravioletinių spindulių poveikį mūsų organizmui ir ugdyti tinkamus elgesio saulėje įgūdžius. Šiame straipsnyje apžvelgsime naujausius duomenis apie apsauginių kremų nuo saulės naudojimą ir dažniausiai kylančius klausimus dėl įtakos vitamino D sintezei, endokrininei sistemai, gamtai bei odos onkologinėms ligoms.
Apsauginių kremų nuo saulės savybės
Saulės spinduliai žmogaus organizmą veikia dvejopai. Dėl ultravioletinių spindulių (UVS) poveikio skatinama vitamino D gamyba, slopsta odos uždegiminiai procesai, gerėja nuotaika ir psichinė sveikata. Tačiau UVS turi ir žalingą poveikį. Ūmios reakcijos yra odos eritema (paraudimas), nudegimas, pigmento gamyba ir padidėjusi odos pigmentacija, gali kilti fototoksinių ar fotoalerginių reakcijų, paūmėti kai kurios ligos, pavyzdžiui, vilkligė. Dėl lėtinio UVS poveikio skatinamas fotosenėjimas ir fotokarcinogenezė [1, 2].
Apsauginiai kremai nuo saulės – tai preparatai, kurių sudėtyje yra cheminių medžiagų, sugeriančių ar išsklaidančių UVS. Šios medžiagos yra skiriamos į dvi dalis: organinius ir neorganinius filtrus.
Organiniai filtrai yra aromatiniai junginiai, kurie absorbuoja UVA ir UVB spindulių fotonus. Yra skiriamos penkios organinių filtrų grupės: paraamino benzoinės rūgšties derivatai (PABA), benzofenonai, salicilatai, cinamatai ir kiti (1 lentelė).
Aminobenzoatai gerai sugeria UVB spindulius, bet naudojami kartu su oksibenzonu tampa nestabilūs ir gali sukelti kontaktinį dermatitą. Oksibenzonas dažniausiai naudojamas benzofenonas, kuris sugeria tiek UVA, tiek UVB spindulius, bet jis taip pat dažniausiai iš visų filtrų sukelia fotoalergines reakcijas, todėl apsauginiai šį filtrą nuo saulės turintys kremai, gaminami Europos Sąjungoje, privalo būti pažymėti (šis reikalavimas apsauginiams kremams nuo saulės, pagamintiems JAV, netaikomas).
Iš neorganinių filtrų yra naudojami du – titano oksidas ir cinko oksidas. Jų poveikis pasižymi tiek fotonų absorbcija, tiek išskaidymu. Taip pat jų platus veikimo spektras: apsaugo nuo UVA, UVB ir dalies regimosios šviesos spindulių. Ilgą laiką šių filtrų naudojimas buvo ribotas, nes priemonės su šiais filtrais odą padengdavo baltos spalvos plėvele. Nuo 1990-ųjų pradėtos gaminti cinko ir titano oksidų nanodalelės, kurios pagerino kosmetinį vaizdą ir populiarumą tarp gamintojų bei vartotojų [1].
Pirmieji kremai nuo saulės buvo sukurti apsaugoti nuo nudegimo, todėl pasižymėjo apsauga tik nuo UVB spindulių. SPF (angl. sun protection factor) parodo, koks preparato, užtepto 2 mg/cm2 ant odos, apsaugos nuo UVB veiksmingumas. Dažniausiai manoma, kad kremas, kurio SPF 30, sulaiko dvigubai daugiau spindulių nei kremas, kurio SPF 15. Tai ne tiesa. SPF parodo, kiek kartų UVB spinduliuotė turi būti stipresnė, kad sukeltų tokią pat apsauginiu kremu pateptos odos eritemą kaip ir nepateptos apsauginiu kremu nuo saulės odos (1 pav.). Nėra tokio kremo, kuris sulaikytų 100 procentų UVB spindulių. Kokia UVB spindulių absorbcija pasižymi skirtingo SPF kremai, parodyta 2 lentelėje.
Taip pat, renkantis apsauginį kremą nuo saulės, svarbu žinoti, kad vien tik apsaugos nuo UVB spindulių nepakanka. Žmonės turi rinktis kremus, kurie apsaugo ir nuo UVA, ir nuo UVB spindulių. Europos Sąjungoje gaminami kremai, apsaugantys nuo saulės, žymimi papildomomis UVA raidėmis ir paprastai turi būti ne mažesnio nei 30 proc. apsaugos lygio, palyginti su SPF. JAV gaminamų preparatų spindulių spektras turi būti ne mažesnis nei 370 nm, kad būtų žymimi „plataus spektro“ (ang. broad spectrum).
Apsauginiai kremai nuo saulės ir vitaminas D
Apsauginiai kremai nuo saulės apsaugo nuo eritemos. Eritemą sukelia tas pats UVB spindulių spektras, kuris skatina ir vitamino D gamybą. Taigi teoriškai, apsaugodami nuo nudegimo, kremai gali slopinti ir vitamino D gamybą. Apsauginių kremų nuo saulės poveikis vitamino D gamybai buvo tiriamas eksperimentiniuose, atsitiktinių imčių kontroliuojamuose ir stebimuosiuose tyrimuose. Eksperimentiniais tyrimais nustatyta, kad apsauginiai kremai nuo saulės sumažina vitamino D gamybą. Tyrėjai nustatė, kad net ir silpnos apsaugos kremai (SPF 8 ir SPF 15), užtepti ant viso kūno, odą veikiant UVB spinduliais ženkliai sumažino vitamino D kiekį, palyginti su vitamino D kiekiu, nustatytu apsauginiais kremais nuo saulės nesitepusiems tyrimo dalyviams, apšvietus odą ta pačia UVB spindulių doze. Taip pat vitamino D gamybai įtakos turi ir užteptas kremo kiekis. Libon ir kolegų (2017) atliktame tyrime nustatyta, kad apsauginio kremo nuo saulės, kurio SPF >50, užteptas kiekis eksponentiškai sutampa su 25 (OH)D koncentracija kraujyje: kuo didesnis kiekis kremo užtepamas, tuo mažesnė vitamino D koncentracija.
Skirtingai nei eksperimentiniuose tyrimuose, atsitiktinių imčių kontroliuojamuose ir stebimuosiuose tyrimuose apsauginių kremų nuo saulės poveikio vitamino D koncentracijai nenustatyta. Priešingai, kai kurių tyrimų duomenimis, tiriamiesiems, kurie naudojo apsauginius kremus nuo saulės, nustatyta didesnė vitamino D koncentracija nei tiems, kurie kremų nenaudojo. Ši kontroversija aiškinama tuo, kad realiame gyvenime pacientai užtepa nepakankamą kiekį kremo ir gali daugiau laiko praleisti saulėje nenudegę.
Apibendrinant galima teigti, kad apsauginiai kremai nuo saulės gali sumažinti vitamino D gamybą, jei naudojami ilgą laiką, reguliariai ir dideliais kiekiais (2 mg/cm2 kūno ploto). Pacientams, kuriems yra vitamino D trūkumo rizika, rekomenduojama reguliariai tikrintis vitamino D koncentraciją ir, nustačius trūkumą, vartoti vitamino D papildus [3].
Apsauginiai kremai nuo saulės ir endokrininės ligos
Kremų nuo saulės gamintojai naudoja kelių ar keliolikos cheminių medžiagų derinius, kad sustiprintų apsaugą nuo saulės ir sukurtų naudoti patogų, malonų produktą. Pats žmogus naudoja nedidelį kiekį kremo, tačiau yra apskaičiuota, kad per metus pasaulyje į nutekamuosius ir aplinkos vandenis patenka 4–6 tūkstančiai tonų kosmetikos produktų. Apsauginių kremų nuo saulės filtrų pėdsakų yra randama vandenyje, tiesa, kiekiai nedideli, bet aplinkosaugininkams kelia rūpestį galimas šių medžiagų poveikis ekosistemai [4].
Diskusija dėl apsauginių kremų nuo saulės poveikio endokrininei sistemai tapo aktuali, kai laboratoriniais tyrimais buvo nustatyta, jog oksibenzonas turi poveikį endokrininei žiurkių ir žuvų sistemai. Dideli oksibenzono kiekiai žuvims sukėlė antiandrogeninį ir antiestrogeninį poveikį. Žuvys, ilgą laiką gyvenusios oksibenzono turinčiame vandenyje, turėjo mažiau ikrų. Žiurkėms, kurios buvo girdomos vandeniu su oksibenzonu, taip pat nustatytas nuo dozės priklausomas estrogeninis poveikis. Tačiau atliekant tyrimus su žmonėmis apskaičiuota, kad, norint pasiekti eksperimente naudotas dozes, žmogus 35 metus kasdien turėtų tepti viso kūno odą apsauginiu kremu nuo saulės po 2 mg/cm2. Trumpalaikiais tyrimais su oksibenzonu nenustatyta jokio oksibenzono poveikio tiriamųjų endokrininei sistemai [4, 5].
Apsauginiai kremai nuo saulės ir vėžinės odos ligos
Plačiau skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnale“ 2020 m. Nr. 5.