Justina Šematonytė,
LSMU MA Imunologijos ir alergologijos klinika
Jau seniai žinoma, kad ultravioletiniai (UV) saulės spinduliai turi kancerogeninį ir ankstyvą odos senėjimą skatinantį poveikį, tačiau apie saulės šviesos sukeliamas odos alergines reakcijas kalbama nedaug. Saulės šviesos skleidžiamos tam tikro ilgio UV bei matomos šviesos bangos sąveikaudamos su cheminėmis medžiagomis gali sukelti padidėjusio jautrumo reakcijas. Alergija saulei, arba UV spinduliams, nustatoma vis dažniau, nes gausiai vartojame vietinius ir sisteminius vaistus, įvairias odos priežiūros priemones, be to, atsiranda naujų odos ligų diagnostikos galimybių. Mokslininkai dar tik aiškinasi padidėjusio jautrumo saulei, vadinamųjų fotodermatozių, patogenezinius mechanizmus. Tačiau nustatyta, kad mūsų aplinkoje gausu fotoalergenų, kurie kartu su saulės spinduliais gali sukelti fotoalergines reakcijas. Šio straipsnio tikslas – apžvelgti dažniausius fotoalergenus, saulės sukeliamus odos alerginius pažeidimus ir diagnostikos bei gydymo galimybes.
Saulės spinduliuotės žala žmogaus sveikatai
UV spinduliams būdingas didelis biologinis ir cheminis aktyvumas. Saulės spinduliuotė turi didelę įtaką žmogaus sveikatai. Saulės spinduliai, dirbtinės spinduliuotės lempos skleidžia įvairaus spektro spindulius. Pirmieji – tai regimosios šviesos spinduliai (400–700 nm), antroji grupė apima infraraudonuosius spindulius (0,7–100 nm), tretieji – ultravioletiniai spinduliai (UV). UV spinduliai yra patys pavojingiausi žmogaus sveikatai. Jie, atsižvelgiant į bangų ilgį, skirstomi į tris grupes: UVA, UVB ir UVC (1 lentelė) [1, 3]. UVA spinduliai yra ilgabangiai, skvarbesni (pvz., gali prasiskverbti pro stiklą) nei UVB. Apie 20–30 proc. UVA spindulių pasiekia giliuosius tikrosios odos sluoksnius, yra siejami su ankstyvu odos senėjimu, karcinogenezės bei odos onkologinių ligų vystymusi. Apie 70 proc. UVB spindulių sugeriami odos raginiame sluoksnyje, 20 proc. pasiekia epidermį ir 10 proc. – viršutinį tikrosios odos sluoksnį. Dėl didesnio poveikio epidermiui UVB spinduliai atsakingi už tiesioginį UV spindulių poveikį ir yra siejami su nudegimais saulėje bei odos tamsėjimu. Veikiamos UVB spindulių viršutinių odos sluoksnių ląstelės pradeda gynybinę reakciją. Pigmentinės ląstelės (melanocitai) pradeda gaminti daugiau melanino, kurio paskirtis – apsaugoti jautrias ląstelių struktūras nuo žalingo saulės spindulių poveikio [2]. Žinoma, kad UVA spinduliai taip pat suteikia greitą įdegį, kuris trunka vos kelias dienas, skatindamas jau pagaminto melanino išsiskyrimą iš melanocitų. UVC spinduliai patys trumpiausi, todėl gali prasiskverbti į giliausius odos sluoksnius. UVC spinduliai yra sugeriami ozono sluoksnyje, todėl į Žemės paviršių beveik nepatenka [1].
UV spindulių žala žmogaus organizmui buvo įrodyta daugelyje mokslinių tyrimų. UV spinduliuotė gali ne tik sukelti odos ligas, pabloginti ligų klinikinę eigą (rožės, sisteminės raudonosios vilkligės, Sjogreno sindromo), bet ir pakenkti akių tinklainei, sukelti fotokeratitą [3]. UVA ir UVB spinduliai yra pripažinti kancerogeniniais [1].
Fotoalergenai
Vietiškai vartojamos cheminės medžiagos ir sisteminio poveikio vaistai kartu su saulės UV spinduliais gali sukelti fototoksinius ir fotoalerginius odos pažeidimus [4]. Fotoalergenas – tai dėl šviesos poveikio atsiradęs antigenas, organizme sukeliantis specifines padidinto jautrumo imunines reakcijas. Tai įvairios mūsų aplinkoje sutinkamos cheminės medžiagos: medikamentai, kosmetikos produktai, insekticidai, dezinfekavimo priemonės bei maisto priedai (2 lentelė) [5, 10].
Apsauginiai kremai nuo saulės ir kita kosmetika
Kosmetikos priemonės – dažna fotoalerginių reakcijų priežastis. Kosmetikos gaminių sukeltos fotoalerginės reakcijos dažniausiai siejamos su apsauginiais kremais nuo saulės. 4-aminobenzenkarboksirūgštis (PABA, vitaminas B10) ir jos esteriai buvo pirmieji fotoalergenai, dėl kurių apsauginiai kremai nuo saulės sukėlė fotoalerginių reakcijų protrūkius. Benzofenonai plačiai naudojami kremams nuo saulės ir plaukų priežiūros produktams gaminti jau daugiau 40 metų. Šios medžiagos – vienos iš labiausiai paplitusių fotoalerginių reakcijų priežasčių. Odos senėjimą stabdantys kosmetikos produktai, kurių sudėtyje yra benzofenonų ar oktokrilenų, taip pat gali provokuoti fotoalergines reakcijas. Cinamono rūgšties retai aptinkama apsaugos priemonėse nuo saulės, tačiau ji plačiai naudojama kaip dantų pastos ir parfumerijos kvapioji medžiaga. Ši cheminė medžiaga taip pat yra svarbus fotoalergenas [6, 7].
Fotoalergijas itin dažnai sukelia parfumerijos produktų sudėtinės medžiagos. Pavyzdžiui, 6-metilkumarinas yra sintetinis kvepalų priedas, sukėlęs net fotoalerginio kontaktinio dermatito epidemiją [7]. Literatūroje aprašomas fotokontaktinis dermatitas (angl. Berloque dermatitis) – tai fototoksinio dermatito forma, kurią sukelia ilgalaikis žalojantis UVA spinduliuotės ir bergapteno (5-metoksipsoraleno) poveikis. Bergaptenas – dažnas parfumerijos produktų ingredientas, kurio sąveika su UVA spinduliais skatina melatonino sintezę ir hiperpigmentaciją. Fentikloras, naudojamas kaip plaukų priežiūros priemonių antibakterinė ir antiseborėjinė medžiaga, triklozanas – antibakterinis agentas, dedamas į ploviklius, buvo pripažinti kaip vidutinio stiprumo fotoalergenai [4, 8].
Maisto produktai ir jų priedai
Žaliosios citrinos, salierai, petražolės, levandos, jonažolės ir dviskiaučių ginkmedžių (Gingko Biloba) ekstraktas – tai produktai, kurie gali sukelti fotoalergines reakcijas. Krapai, pankoliai, figos, liepų žiedai, petražolės, muskusinės ybiškės taip pat gali padidinti jautrumą saulės spinduliams. Visų šių produktų vertėtų vengti, jeigu vartojate vaistus, kuriems būdingas fototoksiškumas. Dirbtiniai saldikliai, tokie kaip kalcio ciklamatas, ciklamatas ir natrio cikloheksilsulfamatas, kurių galime rasti gaiviuosiuose gėrimuose ir dietiniuose produktuose, taip pat gali sukelti padidėjusio jautrumo saulei reakcijas [9]. Vandenyje tirpstantis vitaminas B6 – piridoksinas, pasižymi tiek fototoksinėmis, tiek fotoalerginėmis savybėmis [4].
Medikamentai
Antibiotikai, antihistamininiai vaistai, širdies ir kraujagyslių sistemą veikiantys vaistai bei nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) sukelia fototoksinius ir fotoalerginius odos pažeidimus (3 lentelė). Pastebėta, kad dauguma fototoksinių reakcijų kyla dėl sisteminio poveikio medikamentų vartojimo. Fotoalergines reakcijas gali sukelti tiek vietinio, tiek sisteminio poveikio medikamentai [6, 11].
Įvairūs medikamentai siejami su fotoalerginėmis reakcijomis, tačiau didelei daliai fotoalergenų būdingos ir fototoksinės savybės. Pastaruoju metu rečiau vartojami tetraciklinų grupės antibiotikai gali būti fototoksinių reakcijų priežastimi. Tokias reakcijas gali sukelti doksiciklinas, demeciklociklinas, chlortetraciklinas ir tetraciklinas. Ne visiems tetraciklinų grupės antibiotikams būdingas fototoksiškumas, pvz., minociklinas šia savybe nepasižymi. Sulfonamidų, fluorichinolonų grupės antibiotikai taip pat gali sukelti fototoksines odos reakcijas. Antivirusinis vaistas acikloviras gali sukelti fotoalerginius pažeidimus, tačiau fototoksinėmis savybėmis nepasižymi. Neuroleptikams (chlorpromazinui, flufenazinui, perazinui, tioridazinui) būdingos tiek fototoksinės, tiek fotoalerginės reakcijos. Triciklių grupės antidepresantas imipraminas pasižymi fotoalergeniškumu. Dažnai aprašomos NVNU (ibuprofeno, naprokseno, ketoprofeno, celekoksibo) sukeliamos fotoalerginės reakcijos. Nurodoma, kad diklofenakas fototoksinių ir fotoalerginių reakcijų sukelia gerokai mažiau nei kiti šios grupės medikamentai [6]. Dažnai fototoksines reakcijas sukelia amjodaronas, antiaritminis vaistas. Dėl amjodarono ilgo pusinės eliminacijos laiko pažeidimas odoje išlieka net iki kelių mėnesių [10].
Fototoksinės ir fotoalerginės reakcijos
Fotoalergija yra IV tipo padidėjusio odos jautrumo reakcija (pagal Gelio ir Coombso klasifikaciją), atsirandanti per 24–48 valandas po cheminės medžiagos (fotoalergeno) ir UV spinduliuotės sąveikos. Šios reakcijos susijusios su padidėjusiu T ląstelių jautrumu [12]. Kad įvyktų fotoalerginė reakcija, reikalingas periodas, imunologinės atminties susiformavimas, todėl per pirmą kontaktą su fotoalergenu klinikinių simptomų nebūna. Fotoalerginės odos reakcijos yra kliniškai panašios į fototoksines. Fototoksinė reakcija – tai neimuninė uždegiminė reakcija, atsiradusi tiesiogiai pažeidus ląsteles. Fototoksinės reakcijos gali pasireikšti visiems, gavusiems didelę UV spinduliuotės dozę. Šios reakcijos yra gerokai dažnesnės nei fotoalerginės [4].
Fotoalerginiai odos pažeidimai yra kliniškai panašūs į fototoksinius ir dažnai sunkiai tarpusavyje diferencijuojami. Tačiau yra ir reikšmingų skirtumų. Fotoalerginė reakcija išsivysto per 24–48 valandas po kontakto su saulės spinduliais. Odos uždegimas trunka 10–14 dienų. Dažnai tai egzema, eritema, vezikulinis ar pūslinis bėrimas, gali atsirasti lichenifikacija. Fotoalerginis dermatitas dažniausiai atsiranda kontakto su šviesa paveiktuose odos plotuose, tačiau gali išplisti ir į saulės spindulių nepaliestas kūno vietas [13]. Fototoksinių ir fotoalerginių reakcijų palyginimas pateiktas 4 lentelėje.
Padidėjęs odos jautrumas saulei
Fotodermatozės – tai odos ligos, kurias sukelia ar provokuoja ultravioletiniai saulės spinduliai (labiausiai UVA). Fotodermatozės skirtomos į pirmines ir antrines (5 lentelė). Jei saulės sukelto odos pažeidimo priežastis nežinoma, jos vadinamos idiopatinėmis fotodermatozėmis. Diferencinė diagnostika yra sudėtinga ne tik dėl panašaus fenotipo, bet ir dėl painios nomenklatūros bei klasifikacijos. Kai kurios fotodermatozės yra labai retos, tarkime, Hydroa vacciniforme paplitimas yra tik 0,34/ 100 000 gyventojų, kitos labiau paplitusios, pavyzdžiui, polimorfinė šviesos dermatozė, kurios dažnis nuo 10 iki 20 procentų visų fotodermatozių. Antrinės fotodermatozės dažnai būna sisteminių ligų, tokių kaip raudonoji vilkligė, medžiagų apykaitos sutrikimų, pvz., porfirijos, arba genetinių sutrikimų (,,žydėjimo sindromo‘‘, porfirijos), požymis. Dėl saulės poveikio taip pat gali pablogėti odos būklė sergant lėtinėmis odos ligomis (pvz., žvyneline, atopiniu dermatitu) [15].
Nudegimas saulėje ir priešlaikinis odos senėjimas
Nudegimas saulėje yra labiausiai paplitęs odos pažeidimas, kuriam būdinga paraudusi, skaudanti oda, galimas pūslelių susiformavimas. Dažniausiai simptomai pasireiškia praėjus 4–5 valandoms po kontakto su saule. Nors odos senėjimas yra visiškai natūralus procesas, tačiau tiesioginis UVB spindulių poveikis ląstelių deoksiribonukleorūgščiai (DNR) gali sukelti priešlaikinį odos senėjimą. Priešlaikinį senėjimą itin skatina ir oksidacinio streso reakcijos. Susidarę laisvieji radikalai skaido kolageną ir elastiną, oda praranda elastingumą, pradeda formuotis raukšlės, atsiranda hiperpigmentacija. Dėl ilgalaikio ir intensyvaus UVB spindulių poveikio susiformuoja dėmės, dar vadinamos saulės dėmėmis [16–18].
Fototoksinis dermatitas
Fototoksinis dermatitas – tai uždegiminės odos reakcijos, sukeliamos UV spinduliuotės paveiktose odos vietose nevykstant imunologiniams procesams. Fototoksinis dermatitas yra dažnesnis nei fotoalerginis. Paprastai jis pasireiškia dermatitu, primenančiu saulės nudegimo reakcijos kliniką (paraudimas, patinimas, edema su pūslelėmis). Fotosensibilizuojančios medžiagos gali būti endogeninės (pvz., porfirinai) arba jatrogeninės (pvz., medikamentai). Tetraciklinų grupės antibiotikai, be odos pažeidimų, taip pat sukelia fototoksinę distalinę onicholizę. Kilus fototoksinei reakcijai dėl gydymo amjodaronu, paprastai atsiranda negrįžtama hiperpigmentacija [4, 15].
Fotoalerginis dermatitas
Fotoalerginis dermatitas – viena dažniausių UV spindulių sukeliamų odos ligų. Fotoalerginis dermatitas gali atsirasti staiga (ūminis) arba ilgainiui (lėtinė forma). Dažniausiai ši liga prasideda bėrimais, gali susiformuoti pūslės, išsausėti oda (1 pav). Kai fotoalergenas veikia ilgai, išsivysto lėtinė ligos forma. Oda tampa lichenifikuota ir pleiskanota, pacientai skundžiasi stipriu niežuliu (lėtinis fotoalerginis dermatitas). Pastebėta, kad šviesaus gymio žmonėms (I odos tipo) fotoalerginis dermatitas diagnozuojamas dažniau (2 pav.). Fotoalerginis dermatitas, skirtingai nei fototoksinis odos pažeidimas, išsivysto tik tuo atveju, jei įvykusi sensibilizacija, todėl šis odos pažeidimas yra retesnis. Fotoalerginio dermatito dažnis nėra tiksliai žinomas. Fotolopų testų duomenys rodo, kad fotoalerginis dermatitas sudaro apie 1–2 procentus visų kontaktinių odos alergijų [15, 19].
Saulės spindulių sukelta dilgėlinė
Tai reta, ūmi, dilgėlinės tipo alerginė reakcija, pasireiškianti dėl saulės ar dirbtinių UV spindulių poveikio. Saulės spindulių sukelta dilgėlinė yra retas (0,08 proc. visų dilgėlinės atvejų), bet pavojingas sutrikimas, nes gali komplikuotis anafilaksija. Odos pažeidimų atsiranda praėjus vos kelioms minutėms po kontakto su saulės spinduliais, jie būna neilgai, iki kelių minučių ar valandų.
Saulės dilgėlinės priežastis nežinoma. Odos pažeidimus sukelia visų rūšių UV spinduliai (UVA dažniausiai) ir regimoji šviesa. Saulės spinduliai aktyvina histamino išsiskyrimą odos ląstelėse. Ši būklė susijusi su IgE bei kitais imunoglobulinais, kurie atlieka pagrindinį vaidmenį daugelyje alerginių reakcijų.
Pagrindiniai saulės sukeltos dilgėlinės simptomai yra rausvos, niežtinčios pūkšlės (3 pav.). Jeigu reakcija stipri, išberia didelį odos plotą, gali atsirasti ir kitų alergijos simptomų (žemas kraujo spaudimas, galvos skausmas, pykinimas, dusulys), išsivystyti anafilaksija. Tokiu atveju reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją. Dažniausiai bėrimai nepalieka randų, išnyksta. Ši saulės alergijos forma gali tapti lėtinė. Gydomi simptomai [15, 20].
Polimorfinė šviesos dermatozė
Polimorfinė šviesos dermatozė (idiopatinė pirminė fotodermatozė) – labiausiai paplitusi saulės alergijos forma (10–20 proc.) Vidurio Europoje, Skandinavijoje ir JAV. Pažeidimų pirmiausia atsiranda tose kūno vietose, kurios dar nepripratusios prie saulės spindulių (ant atviro kaklo, pečių, sprando, rankų). Etiologija nežinoma. Dažniausiai prasideda kovo–birželio mėnesiais, atostogaujant šiltuosiuose kraštuose. Pastebėta, kad moterys serga dažniau nei vyrai. Paprastai liga pasireiškia mažais rausvais bėrimais, smulkiomis pūslelėmis, niežtinčiomis įvairios formos (polimorfinėmis) dėmelėmis. Retai gali būti ir kitų simptomų: karščiavimas, šaltkrėtis, galvos skausmas, pykinimas. Šį odos pažeidimą sukelia UVA spinduliai. Alerginiai odos pokyčiai dažnai pranyksta per 10 dienų, kai oda pripranta prie saulės spindulių [15].
Maljorkos aknė
Plačiau skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnale“ 2020 m. Nr. 5.