Šios sisteminės apžvalgos tikslas – įvertinti hiperbarinės oksigenacijos (HBO) efektyvumą gydant ūminį idiopatinį neurosensorinį prikurtimą (ŪINSP). „Embase“, „PubMed“ ir „Cochrane“ duomenų bazėse buvo atrinkti 16 straipsnių, vertinančių ŪINSP gydymo baigtis, skiriant HBO procedūras ir jų neskiriant. Vertinant bendrąją pacientų grupę, statistiškai reikšmingo HBO efekto gydymo rezultatams nustatyta nebuvo. Kita vertus, studijų duomenys rodo reikšmingą HBO terapijos naudą esant sunkaus ir labai sunkaus laipsnių klausos pažeidimui.
Ūminis idiopatinis neurosensorinis prikurtimas (ŪINSP) – ne daugiau kaip per 72 valandas išsivystęs neurosensorinio tipo klausos pažeidimas, audiologiškai nustatytas mažiausiai trijuose greta esančiuose dažniuose ir siekiantis bent 30 dB [1]. Šios idiopatinės ligos etiologiniai veiksniai nėra žinomi, tačiau manoma, kad įtakos turi virusinė infekcija bei kraujotakos sutrikimai vidinėje ausyje. Prognozė ŪINSP atveju yra sunkiai nuspėjama, ypač įvertinus spontaninio pasveikimo tikimybę, siekiančią 29–78 proc. [4].
Sisteminių gliukokortikosteroidų (GKKS) terapija – pagrindinis ir svarbiausias klinikinėje praktikoje skiriamas ŪINSP gydymo metodas. Kiek vėliau praktikuoti pradėtos intratimpaninės steroidinių hormonų (ITS) injekcijos vis labiau populiarėja tarp otorinolaringologų dėl grėsmingų šalutinių poveikių, būdingų sistemiškai skiriamiems GKKS, nebuvimo [5]. Nuo apytiksliai 1970 metų ŪINSP gydymui pradėta taikyti hiperbarinės oksigenacijos (HBO) terapija, kurios veikimo mechanizmas, kaip manoma, grįstas deguonies koncentracijos didinimu perilimfiniuose skysčiuose bei vidinės ausies mikrocirkuliacijos gerinimu [6, 7, 8]. Šia sistemine apžvalga siekiama išnagrinėti mokslinius HBO terapijos efektyvumo tyrimus ir įvertinti HBO naudą gydant ŪINSP.
Tyrimo metodika
Cohrane, PubMed bei Embase duomenų bazėse buvo atlikta elektroninė paieška – identifikuotos studijos, tyrusios ŪINSP gydymo metodų efektyvumą. Studijų parinkimo kriterijai: 1) vykdytas klinikinis tyrimas, lyginantis gydymą GKKS įvairiomis formomis su HBO ir be jos; 2) pacientų klausos sutrikimo lygis siekė bent 30 dB. Atmetimo kriterijai: 1) klausos sutrikimas pasireiškė dėl nustatytos priežasties (pvz., akustinė trauma, ototoksiškumas); 2) kondukcinio tipo klausos pažeidimas; 3) atvejų aprašymai, komentarai; 5) straipsniai parašyti ne anglų, olandų arba vokiečių kalbomis; 5) pacientai pradėti gydyti praėjus 30 arba daugiau dienų po ligos pasireiškimo.
Gydymo efektyvumui įvertinti buvo pasirinkti Siegel kriterijai: I kategorija vertinta kaip visiškas pasveikimas (klausos slenkstis (KS) < 25 dB), II kategorija indikavo vidutinį klausos pagerėjimą (KS pakilimas > 15 dB, KS 25–45 dB), III ir IV kategorijos vertintos kaip klausos nepagerėjimas (KS pakilimas < 15 dB, KS > 75 dB) [13]. Pacientai buvo suskirstyti į grupes pagal klausos pažeidimo laipsnį: be klausos pažeidimo (KS < 26 dB), lengvo/ vidutinio laipsnio klausos pažeidimas (KS 26–60 dB), sunkaus laipsnio klausos pažeidimas (KS 61–80 dB) bei labai sunkaus laipsnio klausos pažeidimas (KS > 80 dB). Buvo apskaičiuoti kiekvienos pacientų grupės klausos slenksčių pakilimai ir palyginti tarpusavyje.
Rezultatai
Bendrieji duomenys. Iš viso atrinkta 16 įtraukimo kriterijus atitinkančių straipsnių, kuriuose tirtas 1 759 ausų gydymas dėl ŪINSP. HBO terapija buvo skirta 580 tyrimo dalyvių ausims. Gydyta trijų skirtingų formų GKKS. Daugiausia – 1 278 pacientams skirta peroralinių GKKS. Intratimpaninės GKKS injekcijos taikytos 356, o intraveninės – 125 ausų gydymui. Apibendrinti tyrimų rezultatai pateikti 1 lentelėje.
Peroraliniai GKKS kartu su HBO terapija. Atrinkta 10 tinkamų tyrimų, kurių imtį sudarė 1 295 pacientai [17–25]. Topuz ir kt. atliktas tyrimas parodė statistiškai reikšmingai didesnį klausos slenksčio pakilimą sunkaus arba labai sunkaus klausos pažeidimo atvejais, kai buvo taikyta HBO terapija (p < 0,05) [15]. Analogiški rezultatai skelbiami Fujimuros ir kt. studijoje – pacientų, gydomų dėl labai sunkaus klausos pažeidimo, pasveikimo dažnis buvo reikšmingai didesnis, skiriant HBO [16]. Tasdoven ir kt. tyrimo duomenys parodė statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvimą tarp gydytų ir negydytų HBO pacientų būklės (p < 0,355), kita vertus, labai sunkaus klausos pažeidimo atvejais, HBO terapija reikšmingai pagerino gydymo baigtis (p = 0,012) [17]. Dar trijuose tyrimuose nustatytas statistiškai reikšmingas HBO poveikis, tačiau kituose trijuose – reikšmingo skirtumo nebuvo stebėta [19–21, 23–25].
Intraveniniai GKKS kartu su HBO terapija. Pezzoli ir kt. įvertino 44 pacientų, sergančių ŪINSP gydymo baigtis, kurios buvo statistiškai reikšmingai palankesnės, taikant HBO terapiją (p = 0,01) [26]. Alimoglu ir kt. tyrimo duomenys rodo, jog, skiriant kombinuotąją terapiją (GKKS + HBO) per pirmas 15 dienų nuo ligos pasireiškimo pradžios, klausa pagerėjo reikšmingai dažniau (p < 0,05) [27]. Ajduk ir kt. ištyrė, kad esant lengvam ar vidutiniam klausos pažeidimo laipsniui gautas reikšmingas KS pakilimas 500 Hz dažnyje, o sunkaus ir labai sunkaus klausos pažeidimo atvejais klausos pagerėjimas taikant HBO terapiją kartu su intraveniniais GKKS buvo statistiškai reikšmingai didesnis visuose šešiuose dažniuose [28].
Intratimpaninės GKKS injekcijos kartu su HBO. Khater ir kt. tyrimu, kurio imtį sudarė 22 pacientai, nustatyta, kad gydymas ITS injekcijomis kartu su HBO lėmė statistiškai reikšmingai geresnes ligos baigtis nei gydymas vien intratimpaninėmis injekcijomis [29]. Kita vertus, Chao ir kt. atliktame tyrime statistiškai reikšmingas skirtumas nustatytas nebuvo [30].
Plačiau skaitykite žurnalo „Otorinolaringologijos aktualijos“ Nr. 1, 2020