Prof. dr. Daiva Vaitkienė,
LSMU MA Akušerijos ir ginekologijos klinikos Onkoginekologijos sektoriaus vadovė
Menopauzė yra fiziologinė moters būklė, kitaip tariant, mėnesinių išnykimas dėl sumažėjusios estrogenų gamybos, kai kiaušidėse išsenka folikulai. Dažniausiai ji prasideda apie 50-uosius moters gyvenimo metus, nors normalia menopauzė laikoma, jeigu prasideda nuo 45 iki 55 metų.
Perimenopauzė – toks amžiaus tarpsnis, kada mėnesinės dar nebūna išnykusios, bet ankstyvieji menopauzės simptomai jau pasireiškia. Taigi perimenopauzė gali prasidėti maždaug ketveriais metais anksčiau, nei baigiasi mėnesinės.
Simptomai
Labiausiai moteris varginantys ankstyvieji menopauzės simptomai yra karščio antplūdžiai, prakaitavimas, tachikardija, nemiga, jautrumas, nuotaikų svyravimai.
Ankstyvieji menopauzės simptomai iš tikrųjų ne tik blogina gyvenimo kokybę – jų stiprumas tiesiogiai koreliuoja ir su kitais neigiamais menopauzės poveikiais sveikatai. Jų atsiradimo priežastys ir patofiziologiniai mechanizmai taip pat yra ir kitų sveikatos sutrikimų rizikos veiksniai. Kuo stipresni ankstyvieji menopauzės simptomai, tuo ateityje galima ryškesnė osteoporozė, verbalinės atminties sutrikimai, padidėjusi širdies ir kraujagyslių sistemos reakcija į stresą, sumažėjęs arterijų gebėjimas plėstis intensyvėjant kraujotakai, didesni sistolinio kraujospūdžio svyravimai.
Gana smarkiai varginantis perimenopauzės simptomas yra miego arba cirkadinių ritmų sutrikimas. Lytiniai hormonai jam irgi daro įtaką – mažėjant estrogenų kiekiui išsiderina cirkadinis paros ritmas. Įrodyta, kad naujagimiai melatonino dar neturi, daugiausia jo turi vaikai. Paauglystėje melatonino gamyba pradeda mažėti ir mažėja visą likusį gyvenimą. Po menopauzės jo moters organizme yra labai mažai arba beveik nebelieka. Taigi dėl melatonino trūkumo gali kamuoti nemiga, gali būti sunku užmigti, kitos moterys pradeda anksti pabusti.
Simptomų slopinimo galimybės
Menopauzės sukeliamais simptomais, kurie būna vidutiniai, lengvi ir sunkūs, skundžiasi apie 80 proc. moterų, tačiau medikų pagalbos ieško tik apie 20–30 proc. Reikėtų padrąsinti visas vakarietiško pasaulio moteris, kad kreiptųsi į gydytoją ir tartųsi dėl perimenopauzės simptomų korekcijos. Tiesa, slopinti juos galima visada, bet ar būtina – sprendžia pati moteris, pasitarusi su gydytoju, nes gydyti perimenopauzės, menopauzės simptomus, vienareikšmiškai reikia tada, kai yra stiprūs. Kai jie vidutiniai arba silpni, pati moteris gali nuspręsti, ar reikia imtis kokių nors priemonių, kad tie simptomai sumažėtų.
Kai perimenopauzės simptomai pasireiškia labai stipriai, pats efektyviausias jų gydymo būdas yra pakaitinė hormonų terapija (PHT). Jos poveikis yra labai gerai žinomas, tyrimų atlikta daug, efektyvumu niekas neabejoja, tačiau kartais dėl įsitikinimų, kartais dėl ilgalaikio jų vartojimo daromo poveikio krūties audiniui ne visos moterys nori PHT.
Todėl reikia žinoti, kad, be PHT, yra ir kitų menopauzės simptomų slopinimo būdų. Juos galima suskirstyti į nemedikamentinius ir medikamentinius nehormoninius. Yra įvairių nemedikamentinių perimenopauzės simptomų korekcijos priemonių. Tai daugiausia su psichine žmogaus sveikata, psichologija susiję dalykai – kognityvinė elgesio terapija, hipnozė, meno terapija, minčių ir kūno terapija. Šios terapijos apima streso valdymą, relaksaciją, įvairias kvėpavimo, psichoterapijos technikas. Tuo daugiausia užsiima psichologai, psichoterapeutai.
Taip pat yra ir tokių technikų kaip akupunktūra, neabejotinai – fizinis aktyvumas, labai svarbus dalykas yra svorio mažinimas. Na, o medikamentiniai nehormoniniai metodai – tai didžiulis biologiškai aktyvių medžiagų arsenalas: mikroelementai, vitaminai, iš augalų ekstrahuojamos biologiškai aktyvios medžiagos, kurios per įvairiausius mechanizmus veikia menopauzės sukeliamus ankstyvuosius simptomus. Vėlgi, apklausų duomenimis, yra nustatyta, kad nuo 50 iki 75 proc. moterų vartoja nehormoninius vaistus ar papildus menopauzės simptomams mažinti.
Vienareikšmiškai pati efektyviausia pagalba moterims yra PHT, tačiau ji skiriama tada, kai perimenopauzės simptomai yra stiprūs ir nėra kontraindikacijų skirti pakaitinę hormonų terapiją. Tarkim, moteris serga, sirgo ar jai yra didelė rizika sirgti nuo lytinių hormonų priklausančia onkologine liga (krūtų, gimdos ar kiaušidžių) arba nustatytos kepenų ligos, kraujo krešumo sutrikimai. Taigi, esant tam tikroms būklėms PHT yra negalima. Jeigu yra priežasčių, dėl kurių negalima skirti PHT, reikia ieškoti kitų būdų, kuriais būtų galima sumažinti varginančius simptomus.
Viena iš didžiausių biologiškai aktyvių medžiagų grupių, veikiančių ankstyvuosius menopauzės simptomus, yra fitoestrogenai. Tai iš esmės augaluose, vaisiuose, daržovėse randamos nesteroidinės augalinės kilmės medžiagos, kurios turi tiek estrogeninių, tiek ir antiestrogeninių savybių.
Flavonų daugiausia aptinkama raudonuose ir geltonuose vaisiuose ir daržovėse, dilgėlėse, beržų lapuose, čiobrelių žolėje, izoflavonų – ankštiniuose augaluose ir dobiluose, lignanų – linų sėmenyse, įvairiuose grūduose, vaisiuose, uogose, riešutuose ir daržovėse, kumestanų – liucernoje, dobiluose, saulėgrąžų sėklose, brokoliuose, briuseliniuose kopūstuose, stilbenų – vynuogių odelėse, raudonajame vyne.
Iš jų visų efektyviausi arba paties stipriausio estrogeninio poveikio yra sojų izoflavonai. Rinkoje galima rasti įvairių fitoestrogenų preparatų, bet izoflavonai vertinami kaip stipriausiai veikiantys.
Pieno rūgšties bakterijų poveikis
Puikiai žinoma, kad žarnyno mikroflora labai svarbi mūsų lytinių hormonų apykaitai. Tačiau konkrečių farmacinių preparatų arba priemonių, kurias kuriant būtų panaudotos šios žinios (tarkim, kad jų sudėtyje būtų fitoestrogenų kartu su pieno rūgšties bakterijomis) iki šiol nebuvo. Dabar farmacijos pramonė gamina papildą, kuriame galima rasti keletą biologiškai aktyvių medžiagų kartu su pieno rūgšties bakterijomis. Jos ne tik gerina fitoestrogenų įsisavinimą – pieno rūgšties bakterijų poveikis kartu su estrogenais yra potencijuojantis, jos sustiprina fitoestrogenų poveikį. Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad pieno rūgšties bakterijos izoflavonų virtimą aktyvia forma padidina nuo 16 iki 90 proc.
2011 metais Benvenuti su bendraautoriais publikavo vieno nedidelio klinikinio tyrimo, patvirtinusio šią aptartą teoriją, medžiagą. Nors tyrime dalyvavo tik 12 menopauzę išgyvenusių moterų, tyrimo tikslai ir rezultatai buvo aiškiai suprantami. Buvo nutarta moterims skirti antibiotikų siekiant sumažinti žarnyne esančių gerųjų bakterijų skaičių bei aktyvumą. Vėliau, norint įrodyti galimą pieno rūgšties bakterijų poveikį izoflavonų įsisavinimui, vienoms moterims buvo skiriami tik fitoestrogenai, kitoms – fitoestrogenai kartu su pieno rūgšties bakterijomis. Lygiai po 24 val. moterų kraujyje buvo matuojama aktyvių fitoestrogenų koncentracija. Moterims, kurios vartojo estrogenus su pieno rūgšties bakterijomis, genisteino koncentracija kraujyje buvo statistiškai reikšmingai didesnė. Taigi šis farmakokinetinis tyrimas, kad ir nedidelės apimties, neabejotinai įrodė pieno rūgšties bakterijų poveikį izoflavonų įsisavinimui ir jų koncentracijai kraujyje pagerinti.
Plačiau skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnale“ 2020 m. Nr. 5.