Vainikinių arterijų aterosklerozė yra viena dažniausiai pasitaikančių aterosklerozinės širdies ir kraujagyslių ligos formų. Patofiziologiškai ji susijusi su išemine širdies liga, aterosklerozinių plokštelių susidarymu, nestabilumu, galiausiai plyšimu, kuris kliniškai pasireiškia ūminiu išeminiu širdies sindromu. Naujausi tyrimai rodo, kad aterosklerozinės plokštelės tūrio pokyčiai, nustatomi vidukraujagysliniais radiologiniais tyrimais (ultragarsiniu ar kt.), rodo širdies ir kraujagyslių įvykių riziką sergant vainikinių arterijų ateroskleroze.
Statinų nauda
Klinikiniai tyrimai rodo, kad gydymas statinais gali sumažinti aterosklerozinės plokštelės dydį, palankiai keisti jos morfologiją, stabdyti progresavimą ar netgi sukelti regresiją. Statinai kompleksiškai veikia dislipidemiją ir su ja susijusius širdies ir kraujagyslių pažeidimus:
- mažina mažo tankio lipoproteinų cholesterolio (MTL-Ch) ir kitų aterogeniškų, kraujagyslėms žalingų lipidų (frakcijų) kiekį,
- gerina endotelio veiklą,
- mažina uždegimą,
- stabilizuoja aterosklerozinę plokštelę,
- slopina trombozę ir aterotrombozę.
Rozuvastatinas ar atorvastatinas?
Klinikinėje praktikoje dažniausiai vartojami du statinų grupės vaistai – atorvastatinas ir rozuvastatinas. Atlikta nemažai palyginamųjų tyrimų, kuriais vertinta abiejų šių statinų įtaka vainikinės aterosklerozinės plokštelės dydžio dinamikai, regresijai ir kitokiems parametrams.
Vienoje naujausių metaanalizių (Meta-analysis Comparing the Effects of Rosuvastatin versus Atorvastatin on Regression of Coronary Atherosclerotic Plaques Running title: Rosuvastatin vs. Atorvastatin for Coronary Plaques) dalyvavo 1 556 vainikinių arterijų ateroskleroze sergantys pacientai, 772 iš jų vartojo rozuvastatiną, 784 – atorvastatiną, tiriamųjų amžius – 57–61 metai. Dauguma metaanalizės dalyvių vartojo dideles statinų dozes (rozuvastatiną 20/40 mg/d., atorvastatiną 40/80 mg/d.).
Metaanalizė parodė, kad, palyginti su atorvastatinu, rozuvastatino vartojimas buvo susijęs su:
- reikšmingai didesniu bendrojo plokštelės tūrio (BPT) sumažėjimu (skirtumo vidurkis –1,61 mm3),
- didesniu procentinio plokštelės tūrio (PPT) sumažėjimu (–0,34 proc.),
- reikšmingai ryškesniu kraujagyslės spindžio tūrio (ST) padidėjimu (2,10 mm3).
Rozuvastatinas, palyginti su atorvastatinu:
- labiau sumažino MTL-Ch koncentraciją,
- panašiai padidino DTL-Ch ir sumažino didelio jautrumo CRB kiekį.
Abiejų lygintų statinų poveikio aterokslerozinių plokštelių bendrojo tūrio sumažėjimui skirtumai nepriklausė nuo pacientų rasės, gydymo trukmės, vartotos dozės, lyginamojo MTL-Ch koncentracijos sumažėjimo.
Rozuvastatinas ir atorvastatinas yra didelio aktyvumo statinų klasės vaistai, šiuolaikinių gairių rekomenduojami dislipidemijai gydyti. Dislipidemija ir kraujagyslių sienelių uždegimas yra du svarbiausi vainikinių arterijų aterosklerozės patogenezės mechanizmai. Oksiduoti MTL kaupiasi arterijų sienelėse, sutrikdo endotelio veiklą, kartu veikiant uždegimui progresuoja aterosklerozinė pokštelė. Statinai patogeneziškai slopina aterogenezę ir aterosklerozinės plokštelės progresavimą: mažina MTL-Ch kiekį, slopina uždegimą, trombozę, oksidacinį stresą. Klinikiniai tyrimai parodė, kad aterosklerozės stabdymas gydant statinais tiesiogiai susijęs su MTL-Ch koncentracijos ir uždegimo mažėjimu.
Išvados
Metaanalizės duomenimis, rozuvastatinas turi kliniškai reikšmingų pranašumų, palyginti su atorvastatinu:
- labiau sumažino MTL-Ch koncentraciją kraujyje,
- labiau pagerino kraujagyslių būklę, sumažindamas plokštelių tūrius,
- labiau padidino kraujagyslių spindžio tūrį.
Parengta pagal Meta-analysis Comparing the Effects of Rosuvastatin versus Atorvastatin on Regression of Coronary Atherosclerotic Plaques, The American Journal of Cardiology, 2015.
Plačiau skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnale“ 2020 m. Nr. 6.