Stabilioji išeminė širdies liga ir širdies nepakankamumas – invazinį ar konservatyvų gydymą pasirinkti pirmiausia?

Naujausias klinikinis tyrimas ISCHEMIA atskleidė, kad sergant stabiliąja išemine širdies liga, vidutinio sunkumo arba sunkia išemija ir esant sumažėjusiai kairiojo skilvelio išstūmimo frakcijai (>35 proc.), pradinė invazinė strategija (angiografija ir revaskuliarizacija), jei įmanomas medikamentinis gydymas, nesumažina širdies ir kraujagyslių įvykių ir mirties rizikos, palyginti su konservatyvia strategija (vien medikamentiniu gydymu arba kartu su angiografija, jeigu vien medikamentai nepadeda).

Durhamo (JAV) Karališkojo klinikinių tyrimų instituto profesorius Renato Lopesas analizavo ISCHEMIA tyrimo rezultatus vertindamas įtaką širdies ir kraujagyslių ligų baigtims dviejose pacientų grupėse: sergančiųjų širdies nepakankamumu arba esant kairiojo skilvelio disfunkcijai (< 45 proc.) vs nesergančiųjų širdies nepakankamumu arba nesant kairiojo skilvelio disfunkcijos vidutiniškai 3,2 m. laikotarpiu.

Iš 5 179 ISCHEMIA tyrime dalyvavusių žmonių 389 (7,7 proc.) buvo širdies nepakankamumas/ kairiojo skilvelio disfunkcija. Šios grupės asmenys turėjo daugiau gretutinių ligų, ypač prieš susirgdami miokardo infarktu, insultu ar arterine hipertenzija, palyginti su asmenimis, iki tol neturėjusiais širdies nepakankamumo/ kairiojo skilvelio disfunkcijos. Tyrimas parodė, kad pirminių vertintų baigčių (mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų, nemirtino miokardo infarkto, hospitalizacijos dėl nestabiliosios krūtinės anginos, širdies nepakankamumo ar gaivinimo dėl asistolijos) dažniau pasitaikė širdies nepakankamumą/ kairiojo skilvelio disfunkciją anamnezėje turėjusių pacientų grupėje, palyginti su kitos grupės asmenimis: kumuliacinis sergamumo dažnumas per 4 metus buvo atitinkamai 22,7 vs 13,8 procento.

Svarbiausias prof. R. Lopeso pranešimo akcentas: esant širdies nepakankamumui/ kairiojo skilvelio disfunkcijai anamnezėje, pradinė invazinė strategija labiau sumažino pirminių baigčių riziką negu pradinė konservatyvi strategija (atitinkamai 17,2 vs 29,3 proc.). Pirminių baigčių dažnumo skirtumų nebuvo nustatyta asmenų, neturėjusių širdies nepakankamumo/ kairiojo skilvelio disfunkcijos, grupėje. Abiejose lygintose grupėse pirminių baigčių dažnumas nesiskyrė, jeigu kairiojo skilvelio išstūmimo frakcija buvo vertinama kaip nepertraukiamai kintanti.  

Šie dėmesio verti ISCHEMIA tyrimo rezultatai duoda pagrindo teigti, kad pradinė invazinė strategija yra naudinga sergant stabiliąja išemine širdies liga ir širdies nepakankamumu, esant kairiojo skilvelio disfunkcijai. Tai gali padėti klinicistams pasirinkti tinkamą gydymo planą didelės širdies ir kraujagyslių ligų rizikos pacientams.

emedicina.lt inf.

EKD iliustracija