Prof. dr. Reda Žemaitienė,
LSMU MA Akių ligų klinikos vadovė
Regėjimo sutrikimas yra visuotinė sveikatos problema, kuri daro neigiamą poveikį žmonių fizinei ir psichinei sveikatai. Tokiems gyventojams gresia didesnė nelaimingų atsitikimų rizika, depresijos išsivystymas, socialinė atskirtis. Žmonių, turinčių regėjimo sutrikimų, aklumą, daugėja dėl didėjančios ir senėjančios populiacijos (manoma, kad 2030 metais trečdalis žmonių bus vyresni nei 60 metų), taip pat dėl laisvalaikio pokyčių – mažiau laiko praleidžiama lauke, gyvenimo būdas tampa sėslesnis, netaisyklinga/ nesveika mityba. Be to, dalis akių ligų, pavyzdžiui presbiopija, katarakta, iš dalies yra ne ligos, o labiau su amžiumi susijusios būklės, todėl yra ypač dažnos, dažnis auga kartu su amžiumi ir kol kas jos yra neišvengiamos.
Regėjimo sutrikimai ir akių ligos – vienos iš labiausiai paplitusių sveikatos problemų
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, mažiausiai 2,2 mlrd. pasaulio gyventojų yra sutrikusio regėjimo arba akli. Bent vienas milijardas žmonių regėjimo sutrikimų galėjo išvengti arba jie dar gali būti koreguojami. Pagrindinės regėjimo sutrikimo ir aklumo priežastys: nekoreguotos refrakcijos ydos, katarakta, amžinė geltonosios dėmės degeneracija (AGDD), glaukoma, diabetinė retinopatija, ragenos drumstys arba rageninis aklumas. Pastarojo laikmečio „epidemija“ – trumparegystė. Ji nustatoma apie 23 proc. žmonių visame pasaulyje ir, tyrimų duomenimis, iki 2050 metų paveiks 5 mlrd. žmonių, t. y. pusę pasaulio populiacijos. Trumparegystė didina kitų aklumą lemti galinčių ligų, tokių kaip miopinė geltonosios dėmės degeneracija, glaukoma, tinklainės atšokimas, katarakta, atsiradimo riziką. Šių ligų rizika didėja didėjant trumparegystės laipsniui. Todėl intensyviai ieškoma naujų veiksmingų, moksliniais įrodymais pagrįstų trumparegystės progresavimo stabdymo ir gydymo būdų.
Lietuvoje regėjimo sutrikimų ir aklumo priežasčių tendencijos tokios pat kaip Vakarų Europoje ir kitose išsivysčiusiose pasaulio šalyse, tad ir iššūkiai, su kuriais susiduriame, panašūs į kitų šalių oftalmologams tenkančius iššūkius.
Naujų gydymo metodų pritaikymas praktikoje
Pastarieji dešimtmečiai, išsiskiriantys technologijų proveržiu bei moksliniais įrodymais grįstos medicinos įsigalėjimu visose medicinos srityse, oftalmologijai buvo ypač reikšmingi. Pagrindinės kryptis – naujų, saugesnių ir tikslesnių gydymo metodikų, tikslesnių ir anksčiau nustatyti ligas leidžiančių diagnostikos metodų sukūrimas. Tai savaime suprantama, kadangi beveik visos akies struktūros ir audiniai neregeneruoja ir jų pažeidimas sukelia negrįžtamus, aklumą lemiančius pakitimus. Tikrai džiugu, kad Lietuvoje oftalmologija žingsniuoja pagal pasaulines tendencijas, o mūsų klinikoje pastarąjį dešimtmetį ypač sparčiai įdiegta naujų technologijų ir metodikų. Be to, pastaraisiais dešimtmečiais gerokai keitėsi ir pacientų poreikiai, lūkesčiai. Pavyzdžiui, išoperavus kataraktą, nepasitenkinama tik regos aštrumo sugrąžinimu, tikimasi kokybiško, panašaus kaip jaunystėje regėjimo, užtikrinančio gyvenimo ir darbo kokybę. Ne veltui kataraktos operacija yra vadinama ir refrakcine.
Pastaraisiais metais sukurta ir įdiegta daug naujų gydymo metodikų: kataraktos chirurginis gydymas femtosekundiniu lazeriu, pasluoksninės keratoplastikos, ragenos sutvirtinimo, naujos ragenos refrakcinės, nekiaurinės Šlemo kanalo ir filtruojančios šuntinės ir mikro- šuntinės glaukomos operacijos, daugybė lazerinių technologijų gydant glaukomą ir tinklainės ligas, atsirado galimybė gydyti ir apsaugoti nuo aklumo eksudacine amžine geltonosios dėmės degeneracija sergančius pacientus endotelio augimo faktorių inhibitoriais, suleidžiamais į stiklakūnį, ištobulinta vitreoretinalinė chirurgija ir kataraktos tradicinė operacija – fakoemulsifikacija, sukurta daug naujų gydymo ir diagnostikos metodikų.
Kalbant apie akių ligų diagnostikos progresą, reikia paminėti glaukomos, tinklainės, ragenos ligų diagnostikos galimybių proveržį. Diagnostika nuolat tobulėjo – nuo akių apžiūros ir fotografavimo iki optinės koherentinės tomografijos, ragenos topografijos, tomografijos (Scheimpflugo technologija) anksti nustatant struktūrinius pakitimus ir ligų stadijas, juos dokumentuojant ir stebint dinamiką – tai klinikinėje praktikoje tapo kasdienybe. Kita svarbi inovacija – diagnostikos derinimas su chirurgija. Taikant šią metodiką, tiek priekinio akies segmento operacijos, pavyzdžiui, ragenos persodinimo, ypač pasluoksninės, tiek kai kurios tinklainės operacijos atliekamos dar tiksliau ir saugiau. Operuojant kataraktą šiuolaikinėmis technologijomis galima patikslinti akies refrakciją, astigmatizmą, reikiamo implantuoti intraokulinio lęšio (IOL) stiprumą.
Džiugu, kad pagaliau atsirado viltis pritaikyti gydymą retomis, genetinėmis akių ligomis sergantiems pacientams, kurie iki šiol neturėjo jokių galimybių gydytis. Europos vaistų agentūros (EMA) jau patvirtinta pirmoji retos genetinės ligos – paveldimosios bialelinės RPE65 geno mutacijos sukeltos tinklainės distrofijos – genų terapija. Asmenims, kuriems nustatoma su bialeline RPE65 mutacija susijusi tinklainės distrofija, dažnai jau vaikystėje ar paauglystėje susilpnėja rega ir progresuoja iki visiško aklumo. Sukurtas vaistas – DNR dalis, veikianti RPE65 geno kopija, kuri patalpinta į pernešiklį – vektorių, gautą modifikavus ir inaktyvavus virusą. Pacientams, kuriems yra išlikęs pakankamas gyvybingų tinklainės ląstelių kiekis, vienkartinai po tinklaine suleidus vaisto, į tinklainės pigmentinio epitelio ląsteles įterpiama veikianti RPE65 geno kopija – normalų žmogaus RPE65 baltymą koduojanti DNR dalis ir tokiu būdu suteikiama galimybė atkurti regos ciklą.
Genų terapija sparčiai pritaikoma ir priekinio akies segmento paveldimų ligų (distrofijų) gydymui. Tad netolimoje ateityje galbūt pavyks įveikti dar daugiau sudėtingų ir dažnai aklumą sukeliančių ligų.
Plačiau skaitykite LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALE 2020 m. , Nr. 7
freepik.com nuotrauka