Apibendrinti EAST-AFNET 4 tyrimo duomenys rodo, kad ankstyva pirmą kartą nustatyto prieširdžių virpėjimo ritmo kontrolė pagerina klinikines baigtis. Prieširdžių virpėjimo gydymo pradžia dažniausiai užvilkinama, nebent pacientas jaučia nemalonius simptomus, nors skilvelių susitraukimų dažnis ir kontroliuojamas. EAST-AFNET 4 tyrimo vadovas Hamburgo universiteto Širdies ir kraujagyslių centro ir Birmingamo universiteto (Jungtinė Karalystė) profesorius Paulus Kirchhof sako, kad nustačius prieširdžių virpėjimą didžiausia sunkių širdies ir kraujagyslių komplikacijų ir mirties rizika būna pirmaisiais metais, todėl labai svarbu kuo anksčiau pradėti adekvatų gydymą.
Prieširdžių virpėjimas jau per keletą savaičių nuo aritmijos pradžios pažeidžia prieširdžius. Apsaugoti nuo šio pažeidimo ar sumažinti jį gali ankstyva ritmo kontrolė, kuri tuo veiksmingesnė, kuo anksčiau pradedama.
EAST-AFNET 4 tyrime dalyvavo 2 789 pacientai, kuriems prieširdžių virpėjimas buvo nustatytas ne anksčiau kaip prieš metus ir kurie turėjo papildomų insulto rizikos veiksnių. Ankstyvai ritmo kontrolei buvo pasirenkami antiaritminiai vaistai arba kateterinė abliacija. Ritmo kontrolės terapija buvo aktyvinama pasireiškus dokumentuotam arba elektrokardiografiškai verifikuotam aritmijos recidyvui. Įprastinis gydymas apėmė širdies susitraukimų dažnio kontrolę, ritmo kontrolės terapija palikta kaip rezervinė, jei atsirastų su prieširdžių virpėjimu susijusių simptomų. Abiejų grupių pacientams buvo taikomas gairėse rekomenduojamas širdies ir kraujagyslių būklių gydymas, antikoaguliacija ir susitraukimų dažnio kontrolė.
Tyrimo rezultatai
Tyrimas parodė, kad per vidutiniškai 5,1 m. stebėjimo periodą pacientų, kuriems buvo anksti pradėta ritmo kontrolė, grupėje, tokių pirminių baigčių, kaip mirtis nuo širdies ir kraujagyslių ligų, insultas, širdies nepakankamumo pasunkėjimas ir ūminis vainikinių arterijų sindromas, užregistruota rečiau, palyginti su įprastinės (neankstyvos) terapijos grupe (atitinkamai 249 vs 316 pacientų, santykinė rizika 0,79). Absoliuti nepalankių pirminių baigčių rizika ankstyvos ritmo kontrolės grupėje buvo 1,1 proc. per metus mažesnė. Ankstyva ritmo kontrolė buvo kliniškai pranašesnė už įprastinę visose tiriamųjų subgrupėse, vertinant visas pirmines baigtis, ypač mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų ir insulto.
Ankstyva prieširdžių virpėjimo terapija nebuvo pranašesnė už įprastinę pagal įtaką naktų, praleistų ligoninėje, skaičių (atitinkamai 5,8 ± 21,9 d. per metus vs 5,1 ± 15,5 d. per metus).
Tiek ankstyva, tiek įprastinė prieširdžių virpėjimo terapija buvo vienodai saugios pagal šiuos nustatytus komponentus: insulto, mirties nuo visų priežasčių, kitokių sunkių nepageidaujamų poveikių dažnumą (atitinkamai 231 vs 223 atvejų).
Su ritmo kontrolės terapija susijusių komplikacijų dažniau pasitaikė taikant ankstyvą gydymą, tačiau abi gydymo taktikos buvo saugios. Tai pagrindžia ir kiti naujausi šio pobūdžio klinikiniai tyrimai. Tyrimas EAST-AFNET 4 įrodė, kad nustačius prieširdžių virpėjimą anksti pradėtas gydymas sumažino širdies ir kraujagyslių komplikacijų riziką ir nepadidino ligoninės stacionare praleisto laiko, taip pat nedarė įtakos paciento saugumui. Tyrimo rezultatai turėtų paskatinti kuo anksčiau pradėti gydyti pirmą kartą diagnozuotą prieširdžių virpėjimą.