Farmacijos specialistams skirtoje tarptautinėje konferencijoje sveikatos apsaugos atašė Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje Giedrė Medžiaušaitė skaitė pranešimą „Visuomenės vaistinių veiklos transformacija COVID-19 pandemijos metu“.
Pranešėja akcentavo, kad pandemija neturi sienų ir nesirenka įtakos zonų, todėl palietė visus sektorius. Tai turėjo įtakos ir Europos Sąjungos teisės aktams, susijusiems su farmacijos sektoriumi.
„Kai 2019 metų sausio 9 dieną Europos Komisija perspėjimo sistemoje pateikė informaciją apie nežinomą Kinijoje nustatytą plaučių ligą, kurios pasekmių dar niekas negalėjo numatyti, pasaulis laikėsi pakankamai ramiai, – kalbėjo G. Medžiaušaitė. – Vėliau situacija stipriai pasikeitė. Kolektyvinės pastangos, kovojant su COVID-19 pandemija, taip pat ir su kitomis būsimomis sveikatos krizėmis, reikalauja stipresnės koordinacijos Europos Sąjungos lygiu. Stipri sveikatos sistema reikalinga ir stipriai ekonomikai palaikyti. Jei kyla pavojus sveikatai, neišvengiamai paliečiama ir valstybės ekonomika.“
Pandemijos metu, anot pranešėjos, valstybės narės reagavo skirtingai. Todėl Europos Komisija ėmėsi lyderystės ir pateikė daugybę rekomendacijų bei teisės aktų, padėsiančių geriau pasiruošti galimoms ateities krizėms.
Teisės aktai, susiję su farmacijos sektoriumi, yra šie: Tarybos išvadų projektas „Covid-19 išmoktos pamokos“; pasiūlymas išplėsti Europos vaistų agentūros ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro įgaliojimus; nauja Europos vakcinacijos strategija ir turbūt vienas svarbiausių – farmacijos strategija, kuri apims pacientų prieigą prie inovatyvių, aukštos kokybės saugių vaistų; rems pramonės konkurencingumą ir inovacinį pajėgumą, padės plėtoti ES strateginę autonomiją ir užtikrins tvarias tiekimo grandines. Pirmojo COVID-19 pandemijos protrūkio metu valstybių narių vykdytos vienašališkos priemonės, anot pranešėjos, nebuvo veiksmingos.
„Daugelis piliečių tikisi iš Europos Sąjungos aktyvesnio vaidmens apsaugant jų sveikatą, todėl labai svarbu koordinavimas ir bendros pastangos, kurios veiksmingai apsaugotų pažeidžiamiausias mūsų sveikatos sistemos vietas,“ – pabrėžė G. Medžiaušaitė. Atsirado būtinybė veikti bendromis jėgomis, siekiant pagerinti Europos krizių valdymą. Tam buvo sukurti tokie mechanizmai, kaip „RescEU“ bei Skubios pagalbos mechanizmas.
„Pandemijos metu pamatėme, kaip svarbu būtinųjų veikliųjų medžiagų gamybą perkelti iš trečiųjų šalių į Europos Sąjungą, – akcentavo pranešėja. – To reikia, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas vaistų ir medicinos priemonių tiekimas. Taip pat būtina gerinti prieigą prie sveikatos duomenų ir jų panaudojimo, sukurti europinę sveikatos duomenų bazę ir užtikrinti saugų duomenų panaudojimą bei jų saugojimą. Siekiama stiprinti Europos Sąjungos vaidmenį sveikatos srityje pasauliniu mastu, kitaip sakant, stiprinti mūsų bendradarbiavimą su Pasaulio sveikatos organizacija bei kitomis tarptautinėmis institucijomis.“
Dar viena, anot pranešėjos, išmokta pamoka – suvokimas, kad reikia stiprinti Europos vaistų agentūros įgaliojimus.
„Ši agentūra atlieka svarbų vaidmenį, ypač vertinant saugų gydymą bei vakcinas, – pabrėžė G. Medžiaušaitė. – Šiandien agentūra neturi stiprios sistemos, kuri leistų stebėti ir prireikus sušvelninti tam tikrų vaistų trūkumus bei kovoti su krizėmis. Todėl pasiūlymu siekiama sustiprinti Europos vaistų agentūros vaidmenį, rengiantis tarpvalstybinėms grėsmėms ir reaguojant į jas.“
Pandemijos metu buvo pastebėtas vaistų ir atskirų medicinos prietaisų trūkumas, kurį nulėmė tiek valstybių narių, tiek trečiųjų šalių veiksmai bei taikomos priemonės. Pasiūlymu siekiama sukurti įrankius, kuriais vadovaudamasi agentūra galėtų padėti valstybėms narėms. Visas procesas apima keletą sričių: kritinių vaistų bei medicinos priemonių stebėseną ir trūkumo rizikos valdymą; mokslines konsultacijas dėl vaistų, kurie gali turėti potencialo gydant krizių sukeliamas ligas, taip pat geresnę ligų prevenciją ir diagnostiką; tyrimų, kurie tiria vakcinų veiksmingumą ir saugumą bei klinikinių bandymų koordinavimą.
Anot G. Medžiaušaitės, Europai mokantis gyventi su pandemija, saugių ir veiksmingų vakcinų nuo COVID-19 kūrimas ir veiksmingas jų panaudojimas išlieka esminiu visuomenės sveikatos krizės sprendimo elementu.
„Nors pandemija grįžo į kovo mėnesio lygį, Europos Sąjungos atsakas sustiprėjo ir nors, kaip sako Europos Komisijos narė, už sveikatą atsakinga komisarė Stella Kyriakides, kol kiekvienas nėra saugus – nė vienas nėra saugus, todėl valstybės narės skatinamos laiku pasirengti skiepijimo strategiją, kad galėtų pradėti veikti iškart, kai tik bus patvirtinta vakcina“, – akcentavo pranešėja.
Kaip su kylančiomis problemomis tvarkosi kitos valstybės narės? Anot pranešėjos, sveikatos priežiūros specialistų trūkumas didėja visoje Europos Sąjungoje. Reaguojant į šią tendenciją daugelio šalių vaistininkų veikla plečiama, kad pacientai kuo daugiau sveikatos priežiūros paslaugų galėtų gauti vaistinėje. Tokios sveikatos krizės kaip COVID-19 yra daugiasektorės, todėl prioritetas turėtų būti skiriamas tarpsektoriniams ryšiams stiprinti, koordinuotiems veiksmams su kitomis susijusiomis struktūromis.
„Būtent todėl atsiranda poreikis įtraukti visus susijusius sektorius ir daugelio valstybių narių žvilgsniai krypsta į visuomenės vaistines, – pabrėžė G. Medžiaušaitė. – Žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis, dažniau lankosi vaistinėje nei pas bet kurį kitą sveikatos priežiūros specialistą. Išplėsdamos savo paslaugų spektrą, vaistinės padeda mažinti kitų sveikatos paslaugas teikiančių įstaigų naštą ir prisideda prie visuomenės sveikatos gerinimo. Kaip rodo tyrimai, visuomenės vaistinės yra lengviausiai gyventojams prieinamos sveikatos priežiūros įstaigos.“
Daugelis valstybių naudoja tai vieną, tai kitą taktiką vaistinėje. Štai gerosios patirtys: Prancūzijoje sukurta konfidenciali elektroninių duomenų apie pacientams paskirtus vaistus ir pacientų be paskyrimo vartojamus vaistus rinkimo sistema. Tai padeda išvengti su vaistų vartojimu susijusių problemų, tokių kaip vaistų sąveika, piktnaudžiavimas vaistais, terapijos dubliavimas. Sistemą valdo visuomenės vaistininkai, prie jos turi prieigą tam tikri įgalioti sveikatos priežiūros specialistai.
Belgijoje veikia farmakologinio budrumo perspėjimo sistema, skirta šalutinėms reakcijoms į vaistą fiksuoti, o vaistininkai turi prievolę pranešti apie pasitaikančias vaistų skyrimo klaidas.
Svarbios yra atitikties paslaugos Danijoje. Pacientai, sergantys lėtinėmis ligomis, gali konsultuotis su vaistininku dėl paskirtų vaistų poveikio ir jų sąveikos su jau vartojamais vaistais. Tikslas – pasiekti geresnį terapinį poveikį, teikti informaciją, kaip saugiai, efektyviai, racionaliai vartoti vaistus.
Lenkijoje vaistininkams suteikta galimybė sau ir artimiausiems giminaičiams skirti vaistų, sudaryta galimybė pratęsti elektroninius receptus nuolatiniams pacientams, sergantiems ilgiau nei 12 mėnesių.
Europos Sąjungos institucijos mato didelį visuomenės vaistinių potencialą kovojant su antimikrobiniu atsparumu, valstybės narės skatinamos kuo plačiau įtraukti vaistininkų visuomenę į nacionalinio skiepijimo strategijas.
Kalbėdama apie skiepijimo paslaugas vaistinėje, G. Medžiaušaitė pabrėžė, jog tai vienas iš svarbiausių dalykų, į kurį dabar kreipia daug dėmesio daugelis valstybių narių.
„Šiuo metu skiepijimo paslaugos vaistinėje teikiamos Kroatijoje, Prancūzijoje, o lyderiauja šioje srityje Airija, skiepijama ir Portugalijos vaistinėse, – vardijo pranešėja. – Kadangi skiepijimo mastas visoje Europoje mažėja, visuomenė dar labiau priklauso nuo stiprios ir vieningos sveikatos priežiūros darbuotojų veiklos, padedančios išsklaidyti nepasitikėjimą skiepais, dezinformaciją ir įveikti paslaugų pasiekiamumo kliūtis. Visuomenės vaistininkai visada akcentuoja pacientams imunizacijos svarbą, dauguma vaistininkų nurodo, jog tokią veiklą laiko savo pagrindine.“
Pastaraisiais metais Europoje vis daugiau vaistininkų pradeda skiepyti vaistinėse, daugiau nei du trečdaliai europiečių gali patekti į vaistinę vos per kelias minutes ir kreiptis į bendruomenės vaistininką be jokio išankstinio paskyrimo. Todėl, bent jau pradėjus skiepyti nuo gripo, skiepai galėtų pasiekti tą visuomenės dalį, kuri anksčiau niekada nesiskiepijo. Tiesa, vis dar yra daugybė iššūkių, tačiau būtina pradėti nuo mažų žingsnelių. Kuo greičiau pradėsime tobulinti kiekvieno sektoriaus paslaugų teikimą ir prieinamumą, tuo greičiau bus pasiekta geresnių rezultatų.
Kalbėdama apie iššūkius vaistininkams, G. Medžiaušaitė pirmiausia paminėjo privalomus skiepijimo mokymus, taip pat pirmosios pagalbos suteikimo atestatą, patalpų pritaikymą. Siekiamybė esą yra tokia: geresnis skiepijimo paslaugų prieinamumas; geresnis sveikatos priežiūros specialistų paskirstymas krizės metu; infekcinių ligų sukeliamos naštos mažinimas; pasitikėjimo skiepais didinimas.
Parengė Virginija Grigaliūnienė
Plačiau skaitykite žurnale „Farmacija ir laikas“ 2020 m. Nr.8–9.