MANO TOP 3
Ona Ragažinskienė,
Vytauto Didžiojo universiteto profesorė, Botanikos sodo Mokslo skyriaus Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektoriaus vedėja, Lietuvos farmacijos sąjungos Farmakognozijos komisijos pirmininkė
Knygos
Šventojo Tėvo Pranciškaus enciklika „Laudato Si“
2015 metais popiežiaus Pranciškaus išleista enciklika „Laudato Si“ („Būk pagarbintas“) yra diskusinis dokumentas, kuriame keliamas svarbiausias dabarties ir ateities egzistencijos klausimas „Kokį pasaulį norime perduoti ateisiantiems po mūsų, augantiems vaikams?“ Visa enciklikos leksika yra atsargi ir nedogmatiška, čia nekalbama tikintiesiems tikėjimo ir moralės klausimais, o kreipiamasi į kiekvieną planetos žmogų ir kviečiama diskutuoti, kalbėtis, išsaugoti biologinę įvairovę, gebėti dalytis, o ne grobti. Enciklikoje skverbiamasi iki dabartinės situacijos šaknų – aplinkos užterštumo, kurio šaltinis yra atliekos, įskaitant pavojingąsias. Išryškinamas vienas svarbiausių dabarties iššūkių žmonijai – pasaulinė klimato kaitos problema, sukelianti sunkių ekologinių, socialinių, ekonominių, vartotojiškumo ir politinių padarinių. Kviečiami visi asmenys, šeimos, vietinės ir tarptautinės bendruomenės, tautos „ekologiniam atsivertimui“, tai yra kviečiami „keisti kryptį“, imtis atsakingai rūpintis mūsų bendrų namų grožiu. Globali problema apie rūpinimąsi „mūsų visų bendrais namais“ jau išgirsta ir keliama valstybių išmintingų vadovų ir politikų diskusijose bei žurnalistų straipsniuose. Į sprendimų paiešką įsijungia biologinės įvairovės išsaugojimo ir kitos įvairios organizacijos, tarp jų ir Pasaulio sveikatos organizacija.
Įdomu ir tai, kad farmacijos sritį ir vaistininkus globoja daugiau kaip 10 šventųjų! Ir dar vienas pastebėjimas – 2020 metų gegužės 24 dieną, sukakus penkeriems metams nuo enciklikos „Laudato si“ paskelbimo, prasidėjo specialūs „Laudato Si“ metai, kurie truks iki 2021 metų gegužės 24 dienos.
Peter Wohlleben „Paslaptingas medžių gyvenimas“
Daugelį metų medžių gyvenimą, bendravimą ir bendradarbiavimą tyrinėjančio gamtininko Peterio Wohllebeno nepaprastas romane, sulaukusiame pasaulinio susidomėjimo, aiškiai, nuosekliai ir įtaigiai išdėstyti naujausi moksliniai faktai.
Naujausių mokslo atradimų pagrindu autorius teigia, kad miškas – tai socialinis tinklas, primenantis žmonių šeimas. Medžiai ne tik rūpestingai globoja savo atžalas, bet ir rūpinasi senais, ligotais kaimynais. Jie jaučia, suvokia, atsimena. Vabzdžių apniktas medis skelbia pavojų paskleisdamas kvapą! Aplinkiniai, gavę tokią žinią, tuoj apsiginkluoja: išskiria vabzdžius atgrasančių biologiškai veiklių medžiagų. Autorius, įsismelkęs į miško tankmę, dalijasi savo unikalia patirtimi, pateikia stulbinančių įžvalgų apie paslapčių kupiną pasaulį. Knygoje randame atsakymų į daugelį klausimų:
kaip medžiai reaguoja į aplinką; ar jie jaučia skausmą; kaip bendrauja…
Įsigilinus į paslaptingą medžių gyvenimą, žaliąsias erdves, parką, mišką galima pamatyti naujomis akimis ir suprasti, kad verta nurimti, sulėtinti gyvenimo tempą, įsiklausyti į gamtos kalbą.
Charles Duhigg „Įpročio galia“
New York Times žurnalistas Charlesas Duhiggas atskleidžia daugelio šimtmečių žmonių pastangas perprasti, kodėl egzistuoja įpročiai. Per pastaruosius du dešimtmečius mokslininkai ir rinkodaros specialistai pradėjo iš tiesų suprasti, kaip įpročiai veikia, ir dar svarbiau – kaip jie keičiasi. Kodėl mes taip elgiamės ir kaip tai pakeisti.
Šioje knygoje dera naujausi moksliniai tyrimai, įdomios istorijos ir kyla daug klausimų, kaip antai:
ar valios raumens treniravimas jį sustiprina taip pat, kaip svarmenų kilnojimas sustiprina rankų raumenis; kaip vienas reklamos paslaptis perpratęs žmogus dantų valymą sugebėjo paversti kasdieniu kone viso pasaulio žmonių įpročiu; kaip kariuomenės generolas įstengė nuraminti įtūžusią minią, perpratęs ryšį tarp riaušių ir greitojo maisto; kaip prekių reklamuotojai nustato, kurios klientės nėščios, ir ima reklamuoti joms prekes, nors apie nėštumą dar nežino net jų šeimos nariai? Atsakymas yra vienas – įpročiai!
Dauguma mūsų kasdienių pasirinkimų, regis, yra gerai apgalvoti sprendimai, bet iš tiesų jie tokie nėra – tai tėra įpročiai. Kiekvienas įprotis pats savaime reiškia labai mažai, tačiau turi milžinišką įtaką mūsų sveikatai, darbo našumui, finansiniam saugumui ir laimei. Šie atradimai paaiškina, kodėl egzistuoja įpročiai ir kaip galima juos pakeisti – kad pasikeistų verslo įmonių, bendruomenių ir mūsų pačių gyvenimai.
Filmai
Mindaugo Survilos filosofinis meninis kūrinys „Sengirė“ (Lietuva)
Tai netipiškas, kartą per kelis dešimtmečius sukuriamas filmas apie gamtą, kviečiantis žmogų į kelionę, pradedant nuo miško brūzgynų iki vilkų urvų, kylant aukštyn į juodųjų gandrų lizdus ir neriant gilyn į povandeninius miškus, galiausiai sugrįžtant į miško pakraštį, kur gyvena žmogus. Nėra jokio balso už kadro – tik beveik apčiuopiami, stiprūs girios ir jos gyventojų garsai, kamera užfiksuotos magiškos akimirkos apie seniausius Lietuvos miškus ir jų gyventojus.
Režisierius apie pagrindinę filmo temą – masinį Lietuvos miškų kirtimą ir valymą – neištaria nė vieno žodžio. Siekdamas supažindinti žmones su sengire, skatina patį žiūrovą nuspręsti, kas jam yra svarbu ir aktualu. Režisieriaus motyvas – „Žmogus saugo, kai myli, o myli, kai pažįsta.“
Režisieriaus Larso von Triero mistinis trileris „Melancholija“ (Danija, Prancūzija, Švedija, Vokietija)
„Melancholija“ – tai subtilus ir gražus (skamba besikartojantis Wagnerio „Tristano ir Izoldos“ muzikinis leitmotyvas) filmas, priskiriamas mokslinės fantastikos žanrui. Fikcijos tėra tiek, kiek fantastinis į Žemę skriejančios planetos pavadinimas – Melancholija.
Centre – dviejų seserų istorija: depresija serganti jaunėlė Džastin filmo pradžioje iškilmingomis vestuvėmis romantiškoje pilyje bando kabintis į gyvenimą ir būti kaip visi – ištekėti, įsimylėti, kurti šeimą ir gyventi normalų gyvenimą. Padėti jai bando vyresnioji sesuo Kler.
Tačiau paaiškėjus apie neišvengiamą Žemės susidūrimą su Melancholija, ištrūkusia iš savo įprastos orbitos ir skriejančia tiesiai į mūsų planetą, regis, viskas apsiverčia – Kler pasiduoda panikai, o melancholikė Džastin nurimsta ir perima kontrolę.
Nors, galima sakyti, nuo filmo pradžios žinoma, kas nutiks, tačiau įtempta būsena išlaikoma iki pat paskutinio kadro – įdomu ne „kas“ nutiks, o „kaip“.
Olo Parkerio muzikinė komedija „Mamma Mia! Štai ir mes“
Tai pasauliniu hitu tapusio kultinio miuziklo „Mamma Mia!“ tęsinys. Praėjus dešimtmečiui, šis miuziklas „Mamma Mia! Štai ir mes“ sugrąžina į magišką Graikijos Kalokairi salą, kurioje, skambant ABBA dainoms, susitinkame su jau pamiltais aktoriais Meryl Streep, Pierce‘u Brosnanu, Amanda Seyfries, Lily James ir kitais. Supranti, kad praeitis turi didelę įtaką dabarčiai ir ateičiai…
Spektakliai
Kęstučio Jakšto miuziklas „Karmen“. Įspūdingas miuziklas… Daug emocijų nuo spektaklio pradžios iki galo, galima savaip interpretuoti vaizduojamus aistringos čigonės Karmen meilės išgyvenimus ir Katarinos pasiaukojimą mylimajam Chosė. Verta kartu su aktoriais pasinerti į nuostabų reginį nuo pirmojo veiksmo „Viva Amor“ choro, šokių, baleto, flamenko plojimų; stebėti labai jautrią ir vizualiai gražią bažnyčios sceną ir įsijausti į spektaklį iki pat jo pabaigos.
Juozo Montvilos dviejų dalių drama „Didysis geismas“. Veiksmas vyksta onkologijos ligoninės palatoje, pažymėtoje 13-uoju numeriu. Čia gydosi penkios moterys. Jos atskleidžia savo vidinius išgyvenimus, tarpusavio santykius, savo šeimų problemas, palinksmina apkalbomis ir primena, kad dažnai mes visi kažko bijome. Vyksta tikras gyvenimas, kupinas nusivylimų ir netekčių. Be to, spektaklyje atskleidžiami ir gydytojų išgyvenimai bei jų vidiniai konfliktai su sąžine, Hipokrato priesaika. Šis spektaklis mane patraukė savo tikroviškumu ir labai sukrėtė, sukėlė daug minčių, paskatino pamąstyti apie tai, kad mes, žmonės – tik laikini šio pasaulio keleiviai. Kartu pakvietė drauge džiaugtis kiekviena diena, mylėti artimą bei visą supantį pasaulį.
Dalios Tamulevičiūtės „Haroldas ir Modė“ – tai ne vieną kartą užauginęs spektaklis, kurio siužetas apima ir dramą, ir komediją, ironiją ir lyriką. Šiame spektaklyje nesvetimas naivumas, akcentuojama rytietiška išmintis.
Pomėgiai
Daug jų turiu – tai kelionės, knygų skaitymas, aktyvus poilsis gamtoje, mezgimas ir nėrimas…
Gyvenimo kredo
Sąžiningumas, empatija, meilė darbui, žmogui ir visai Kūrinijai.
Plačiau skaitykite žurnale „Farmacija ir laikas“ 2020 m. Nr.8–9.