Gyd. rezidentė Vaiva Tiškutė,
LSMUL KK Gastroenterologijos klinika
Bareto stemplė (BS) – tai ikivėžinė būklė, kuriai esant distalinės stemplės dalies plokščiasis epitelis pakeičiamas žarnyno metaplazija. Manoma, kad BS yra lėtinio pažeidimo, kurį sukelia refliuksas, pasekmė. Skrandžio rūgštims pakartotinai žalojant stemplės gleivinę, sukeliamas uždegimas, kuris yra virtimo į metaplaziją pradžia. Kai išsivysto žarnyno metaplazija, atliekant endoskopiją pažeidimo vietoje matoma lašišos spalvos gleivinė. Žarninė metaplazija, būdinga BS, jokių simptomų nesukelia. Dauguma pacientų gali jausti simptomus, susijusius su gastroezofaginio refliukso liga (GERL), tai – rėmuo, regurgitacija, disfagija.
Bareto stemplė yra vienas svarbiausių stemplės adenokarcinomos (SAK) išsivystymo rizikos veiksnių. SAK yra palaipsnio metaplazijos progresavimo į displaziją rezultatas. Paskutiniais dešimtmečiais BS ir SAK yra vis dažniau nustatomos ligos. Pacientų 5 metų išgyvenamumas, diagnozavus simptominę SAK, nesiekia 20 procentų.
Paplitimas
Sunku įvertinti tikrąjį BS paplitimą, nes dauguma pacientų nejaučia simptomų ir BS jiems nustatoma atliekant fibroezofagogastroduodenoskopiją (FGDS). Dažniausiai ši patologija nustatoma vidutinio amžiaus ir vyresniems žmonėms (amžiaus vidurkis, kai nustatoma BS – 55 metai). BS gali būti diagnozuota ir vaikams, tačiau retai jaunesniems nei 5 metų. Šios būklės paplitimas skiriasi įvairiose vietovėse ir priklauso nuo gyventojų rizikos veiksnių. Nelygu tirta populiacija ir naudotas apibrėžimas, BS paplitimas gali varijuoti nuo 0,4 proc. iki 20 proc., bendrojoje populiacijoje siekia 1,6 procento. Histologiškai patvirtintos BS paplitimas Lietuvoje – 0,82 procento. 2,3 proc. simptomus jaučiančių tiriamųjų ir 1,4 proc. besimptomių buvo diagnozuota Bareto stemplė. 3–5 proc. asmenų, kuriems FGDS buvo atlikta dėl lėtinio GERL sukeltų simptomų, nustatyta ilgo segmento BS, 10–15 proc. – trumpo segmento BS.
Rizikos veiksniai
Įrodyta, kad svarbiausias patogenezinis veiksnys, lemiantis BS išsivystymą, yra GERL. Kiti nustatyti rizikos veiksniai: nutukimas, diafragminė stemplinės angos išvarža, vyriškoji lytis, baltoji rasė, amžius >50 metų, BS šeiminėje anamnezėje, rūkymas, SAK nustatyta pirmos kartos giminaičiams. Alkoholio vartojimas nėra BS rizikos veiksnys. Priešingai, yra studijų, kuriose teigiama, kad vynas gali apsaugoti nuo BS išsivystymo. Taip pat kai kurie maisto produktai (turintys daug skaidulų ir gerųjų riebalų) apsaugo nuo BS atsiradimo. Dėl H. Pylori infekcijos duomenys yra prieštaringi. Kai kuriais tyrimais nustatyta, kad H. Pylori infekcija apsaugo nuo BS išsivystymo, tačiau yra studijų, kuriose teigiama, kad nėra statistiškai reikšmingo ryšio tarp H. Pylori infekcijos ir BS pasireiškimo rizikos. Lietuvoje atliktame tyrime nustatyti šie BS rizikos veiksniai: stemplės opos/ striktūros, >60 metų amžius, rūkymas >10 cigarečių per dieną, diafragminė stemplinės angos išvarža >2 cm, H. Pylori infekcijos nebuvimas.
Diagnostika
Plačiau skaitykite žurnale „Gastroenterologija ir hepatologija“ 2020 m. Nr. 1.
freepik.com nuotrauka