Gyd. endokrinologė m. dr. Dovilė Ražanskaitė-Virbickienė,
Endokrinologijos diagnostikos ir gydymo centras „Hormodernus“
Ilgą laiką 2 tipo cukrinio diabeto (CD) gydymo prioritetas buvo geros glikemijų kontrolės siekimas (gliukocentrinis požiūris). Nors glikemijų kontrolės rodikliai vis gerėja, epidemiologiniai ir klinikiniai tyrimai parodė, kad sergant CD rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis (ŠKL) yra 2–3 kartus didesnė nei nesergant, o ŠKL išlieka pagrindinė mirties priežastis. Tai lėmė diabeto valdymo holistinio požiūrio formavimąsi ir paiešką pleotropiniu poveikiu pasižyminčių vaistų, t. y. koreguojančių glikemiją, mažinančių širdies ir kraujagyslių bei inkstų ligų riziką ir progresavimą. Kai kurių klinikinių tyrimų rezultatai nustebino ir leido praplėsti tikslinę pacientų populiaciją, įtraukiant ir nesergančius diabetu.
Širdies ir kraujagyslių, inkstų ir medžiagų apykaitos sistemos yra glaudžiai susijusios, joms būdingi tie patys rizikos veiksniai ir patogenetiniai procesai. Vienos sistemos veiklos pažaida gali paspartinti kitų sistemų sutrikimus, gretutinių ligų: 2 tipo CD, ŠKL, širdies nepakankamumo (ŠN) ar inkstų ligos – atsiradimą ar progresavimą. Ir atvirkščiai: vienos sistemos veiklos gerinimas gali turėti teigiamą poveikį kitoms sistemoms.
ŠN yra sunki, progresuojanti ir potencialiai mirtina būklė, išsivystanti, kai širdis nepajėgia išstumti pakankamai kraujo, kad patenkintų organizmo deguonies poreikį, arba tam prireikia daugiau kraujo, todėl plaučiuose ir periferiniuose audiniuose ima kauptis skysčiai. Tai dažniausia ir sunkiausia miokardo infarkto komplikacija, pacientui prireikia pakartotinių hospitalizacijų, blogėja jo inkstų funkcija bei gyvenimo kokybė. Pasaulyje ŠN serga daugiau negu 60 mln. žmonių. Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Europos Sąjungoje kasmet daugiau negu vienas milijonas šių pacientų yra hospitalizuojami. Tikėtina, kad, populiacijai senėjant, ŠN paplitimas augs.
EMPA-REG OUTCOME tyrimas
Empagliflozinas yra pirmasis itin selektyvus natrio ir gliukozės nešiklio 2 inhibitorius (SGLT2i), kurio mirštamumą nuo ŠKL bei hospitalizacijų dėl ŠN mažinantis poveikis asmenims, sergantiems 2 tipo CD ir nustatyta ŠKL, įrodytas remiantis EMPA-REG OUTCOME tyrimo duomenimis. Kartu su standartiniu gydymu skiriamo empagliflozino poveikis buvo lyginamas su placebo poveikiu ir nustatyta, kad empagliflozinas sumažino santykinę riziką:
ü 3 didžiųjų nepageidaujamų kardiovaskulinių įvykių (mirčių nuo ŠKL, nemirtino MI, nemirtino insulto) – 14 proc.;
ü mirčių nuo ŠKL – 38 proc.;
ü visų mirčių – 32 proc.;
ü hospitalizacijų dėl ŠN – 35 proc.;
ü nefropatijos išsivystymo ir progresavimo – 39 proc.
Nustatyta, kad empagliflozino poveikis mirštamumui nuo ŠKL ir hospitalizacijai dėl ŠN nepriklausė nuo pradinio HbA1c.
Taigi, SGLT2i pasižymi pleotropiniu poveikiu organizmui, o vienas svarbiausių poveikių – gliukozės, natrio ir vandens apykaitos pokyčiai organizme, t. y. didesnis šių medžiagų pašalinimas iš organizmo, koreguojant nuo insulino nepriklausomai hiperglikemijas ir mažinant vidukraujagyslinį tūrį. Tai neabejotinai ir lėmė teigiamus EMPA-REG OUTCOME tyrimo rezultatus.
EMPEROR – širdies nepakankamumo klinikinių tyrimų programa
Širdies nepakankamumas 2,5 karto dažniau nustatomas CD sergantiems (dažnio skirtumas dar didesnis jaunesnio amžiaus grupėse) pacientams, vis dėlto maždaug pusė ŠN sergančių žmonių diabetu neserga. SGLT2i ŠKL baigčių tyrimai parodė, kad šios grupės vaistiniai preparatai efektyviai mažina hospitalizacijų dėl ŠN riziką pacientams, sergantiems 2 tipo CD. Todėl buvo pradėti nauji klinikiniai tyrimai, siekiant išsiaiškinti, ar SGLT2i gali būti ne mažiau veiksmingi ir saugūs gydant ŠN diabetu nesergantiems pacientams. Remiantis EMPA-REG OUTCOME tyrimo duomenimis, buvo pradėta empagliflozino ir ŠN tyrimų EMPEROR (angl. EMPagliflozin outcomE tRial in patients with chrOnic heaRt failure) programa. Tai du III fazės, atsitiktinių imčių, dvigubai akli tyrimai, skirti įvertinti vieną kartą per dieną (netitruojant dozės) vartojamo empagliflozino veiksmingumą ir saugumą lėtiniu ŠN sergantiems tiriamiesiems, esant išlikusiai („EMPEROR-Preserved“) arba sumažėjusiai („EMPEROR-Reduced“) kairiojo skilvelio išstūmimo frakcijai. Visiems tyrimo dalyviams, tiek sergantiems 2 tipo CD, tiek ne, prie standartinio ŠN gydymo buvo pridėta 10 mg empagliflozino arba placebo.
Esant ŠN, kai sumažėjusi išstūmimo frakcija (ŠNsIF), širdies raumuo nustoja veiksmingai susitraukinėti ir į organizmą išstumiama mažiau kraujo negu normalios širdies veiklos atveju. Tuo tarpu, esant ŠN ir išlikusiai išstūmimo frakcijai (ŠNiIF), širdies raumuo susitraukinėja normaliai, tačiau skilvelis negali atsipalaiduoti, neprisipildo pakankamai kraujo, todėl į širdį patenka mažiau kraujo negu normalios širdies veiklos atveju.
„EMPEROR-Reduced“ tyrimas
Šiame III fazės tyrime dalyvavo suaugę (n = 3 730) pacientai, sergantys ŠNsIF, kurių dalis sirgo ir CD. Rezultatai parodė, kad empagliflozinas 25 proc. reikšmingai sumažino mirties nuo ŠKL ar pirmos hospitalizacijos dėl ŠN bendrą santykinę riziką (SR 0,75 (95% PI 0,65–0,86), p
Plačiau skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnale“ 2020 m. Nr. 9.