Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) – pastaruoju metu itin sparčiai plintantis lėtinis žarnyno veiklos sutrikimas, apsunkinantis šiuolaikinių aktyvių žmonių gyvenimo kokybę, apribojantis veiklos galimybes, koreguojantis įprastą dienotvarkę. Pažymėtina, kad šis sveikatos sutrikimas kamuoja tiek vyresnio, tiek jaunesnio amžiaus gyventojus, o moterims pasireiškia dažniau nei vyrams (manoma, kad tam turi įtakos moteriškieji hormonai). Ligos atsiradimo priežastys nėra aiškios, vis dėlto manoma, kad didelį vaidmenį čia vaidina žmogaus psichologinė būsena. Todėl DŽS siejamas su psichosomatine kilme. Specialistai pabrėžia ir galimą genetiškai paveldėtą polinkį.
Svarbiausi DŽS simptomai yra nemalonūs pojūčiai virškinimo trakte, pilvo srityje ir kartu pasireiškiantys negalavimai – pilvo pūtimas, viduriavimas ar, atvirkščiai, vidurių užkietėjimas.
Kaip padėti dirgliosios žarnos sindromu sergantiems žmonėms, kalbamės su Kauno klinikų gydytoja dietologe dr. Rūta Petereit.
Gerbiama gydytoja, jeigu dirgliosios žarnos sindromas siejamas su žmogaus psichosomatine būkle, galbūt jis dažniau diagnozuojamas emociškai jautresniems, į depresiją linkusiems žmonėms, kurių visuomenėje šiandien tikrai netrūksta?
Iš tiesų, depresija yra viena iš galimų dirgliosios žarnos sindromo atsiradimo priežasčių. Viena vertus, jautresnės psichikos žmonės jautriau reaguoja į skausmą ar kitus nemalonius pojūčius, atkreipia dėmesį į žarnų judesius ir tai labiau sureikšmina. Tačiau, kita vertus, šalia šios priežasties yra daug kitų priežasčių, neabejotinai turinčių įtakos DŽS simptomų pasireiškimui. Tai sveikatai palankaus gyvenimo būdo nepaisymas – pradedant chaotiška, nesubalansuota, nesveika mityba, žalingais įpročiais, baigiant nesugebėjimu įvertinti organizmo pokyčių, savijautą gerinančio režimo nesilaikymu.
Ką turėtų žinoti pacientas, kuriam diagnozuotas DŽS ar pradeda reikštis šiam sindromui būdingi simptomai?
Pirmiausia, kaip jau minėjau, DŽS sergantis žmogus turėtų atkreipti dėmesį į savo gyvenimo būdą, į savo gyvenseną. Labai svarbu, kuo žmogus maitinasi, bet kartu svarbu ir kaip dažnai maitinasi, kokie yra intervalai tarp valgymų, taip pat – kaip jam pavyksta suvaldyti emocijas, stresą. Be abejo, stresinių situacijų šiais laikais išvengti neįmanoma, tačiau išmokti su jomis susidoroti, gebėti užplūdusias neigiamas emocijas suvaldyti – būtina. Jei pacientas to nepadarys, vien subalansuota mityba nepadės. Tokiems pacientams rekomenduoju rašyti mitybos ir gyvenimo būdo dienoraštį, kuriame atsispindėtų reali situacija – ką, kiek ir kada valgė, kokius pojūčius pajuto, koks fizinis aktyvumas, kada ilsėjosi ir panašiai. Turint šalia tokį dienoraštį, lengviau kontroliuoti situaciją, galima tikėtis greičiau pasiekti ligos remisiją. Maitinimosi dažnis turi būti reguliarus, kasdien – maždaug tuo pačiu metu, tarpai tarp maitinimosi dienos metu neturi viršyti 4–5 valandų. Pavyzdžiui, jei žmogus 8 valandą ryto pavalgė pusryčius, po to turėtų valgyti 12 valandą, 16 valandą ir 20 valandą. Paskutinis valgymas turi būti ne vėliau kaip likus 3 valandoms iki fiziologinio miego (vasarą fiziologinio miego pradžia yra 23 valanda). Miegoti būtina ne mažiau kaip 6–8 valandas. Kasdienis fizinis aktyvumas, jei leidžia sveikata, taip pat rekomenduotinas ir tikrai efektyvus veiksnys, mažinantis DŽS sukeliamus simptomus. Dar svarbu atsisakyti žalingų įpročių – alkoholio, rūkymo ir kt.
Papasakokite, kokia mityba rekomenduojama tokiems pacientams.
Mityba tokiems pacientams paprastai parenkama individualiai, atsižvelgiant į vyraujančius simptomus, ar vargina ligos paūmėjimas, ar stojusi remisija. Vieną pacientą gali kamuoti vidurių užkietėjimas, o kitą – dažnas, iki keliolikos kartų per parą pasireiškiantis viduriavimas, todėl kokia mityba tiks pirmajam, netiks antrajam. Visais atvejais tinkamiausias yra namie ruoštas, su geraisiais riebalais, įvairių organizmui reikalingų medžiagų – baltymų, mikroelementų, vitaminų – turintis maistas.
Vadinasi, reikia pasiekti, kad žarnyno mikrobiotoje netrūktų gerųjų bakterijų? Kas žarnyno mikrobiotą veikia palankiai?
Labai svarbu, kokia yra žarnyno mikrobiota, kokios bakterijos vyrauja žarnyne. Gerųjų bakterijų, arba probiotikų, gaunama iš pieno rūgščių, kurių yra pieno produktuose – kefyre, pasukose, natūraliame jogurte. Noriu atkreipti dėmesį, kad tokiems pacientams netinka saldus pienas, bet rekomenduojami kiti pieno produktai, aišku, atsižvelgiant į cukraus kiekį juose. Laktozė yra natūralus pieno cukrus, labai dažnai pilvo pūtimas ir viduriavimas tokiems pacientams gali prasidėti dėl per didelio laktozės kiekio (nes gali būti sumažėjęs fermento laktazės kiekis). Todėl perkant produktus reikia įprasti skaityti jų etiketes, įvertinti sudėtį. Rekomenduojama, kad 100 gramų kefyro, pasukų, natūralaus (be priedų) jogurto būtų ne daugiau kaip 5 gramai cukraus. Renkantis jogurtą rekomenduoju pasižiūrėti, iš ko jis pagamintas. Paprastai jogurtas gaminamas iš pieno ir raugo, tačiau kai kurie gamintojai naudoja pieno miltelius. Vartojant iš pieno miltelių pagamintą jogurtą DŽS sergantiems žmonėms gali pūsti pilvą. Patarčiau vengti ir tarkuoto fermentinio sūrio, jei jo sudėtyje yra krakmolo. Apskritai rekomenduočiau rinktis produktus, kurių sudėtyje nėra papildomų maisto priedų. Antai maisto priedo karagenino (E407), tai yra tirštinančios, stingdančios medžiagos, galima rasti desertuose, taip pat ir leduose, o ši medžiaga dirgina virškinimo trakto gleivinę.
Gerosioms bakterijoms maitintis reikalingos skaidulinės medžiagos…
Jų yra grūduose, daržovėse ir vaisiuose. Tačiau vaisiais piktnaudžiauti nereikėtų, nes juose yra nemažai fruktozės, kuri gali sukelti pilvo pūtimą.
Rekomenduojama vienu kartu suvalgyti ne daugiau kaip saują vaisių ar uogų, suaugusiems asmenims – iki dviejų saujų vaisių ar uogų per dieną (priklausomai nuo savijautos ir fizinio aktyvumo).
Daržoves reikėtų rinktis pagal savijautą. Jei žmogus viduriuoja, nerekomenduojami žali vaisiai ir daržovės, tačiau tinka garuose virtos ar troškintos daržovės, ypač virtos morkos, tik jas reikėtų valgyti atvėsusias bent iki 40 laipsnių temperatūros. Esant stipriam viduriavimui rekomenduojama daržovių sriuba. Iš vaisių galima valgyti orkaitėje keptus obuolius be luobelės.
Jei vargina vidurių užkietėjimas, vaisiai ir daržovės vartotini termiškai neapdoroti. Jų rekomenduojama suvalgyti ne mažiau kaip 2–3 saujas per dieną. Daržovėse gausu polifenolių, mineralinių medžiagų, vitaminų. Ypač tinka vartoti įvairias žalios spalvos daržoves.
Rudenį galima užsiraugti agurkų, kopūstų, burokėlių, moliūgų – žiemos metu tai ne tik skanūs, bet ir labai naudingi užkandžiai, kuriuose yra natūralių probiotikų.
Sergant DŽS rekomenduojama vartoti ir maistinių skaidulų.
Jų turi grūdai. Jei viduriai užkietėję, tinka įvairūs viso grūdo produktai. Šiuo metu rekomenduojama, kad 100 g duonos (ar kruopų) būtų ne mažiau kaip 5 g skaidulinių medžiagų. Kartu reikėtų atkreipti dėmesį ir į duonos gaminių sudėtyje esantį cukraus kiekį – kad jo būtų kuo mažiau. Sveikiausi produktai yra tokie, kurių 100 g sudėtyje cukraus yra iki 5 g.
Maistinių skaidulų gausu ir ankštiniuose – lęšiuose, avinžirniuose, žirniuose, pupelėse. Bet jei vargina pilvo pūtimas, ankštiniai situaciją gali dar pabloginti, todėl produktus reikia rinktis atsargiai, įvertinus savijautą. Jei neviduriuojama, nepučia pilvo, reikėtų pradėti nuo nedidelio lęšių kiekio, nes lęšiai mažiausiai skatina meteorizmą. Vėliau kiekį pamažu didinti, o laikui bėgant į racioną galima įtraukti ir avinžirnius, pupeles, žirnius. Viduriuojant šių produktų reikia atsisakyti.
Skaidulinių medžiagų yra ir įvairiose sėklose, riešutuose, tačiau taip pat rekomenduojama juos pradėti vartoti po truputį ir tik esant gerai savijautai, kad nesukeltų ligos paūmėjimo.
Organizmą būtina aprūpinti ir baltymais?
Baltymai yra gyvūninės ir augalinės kilmės. Gyvūninės kilmės baltymų yra mėsoje ir žuvyje, tačiau kad virškinimo trakto gleivinė būtų kuo mažiau dirginama, rekomenduojami ne kepti, o virti, gaminti garuose ar orkaitėje troškinti patiekalai.
Pacientai dažnai klausia, ar šiltojo sezono metu jiems galima vartoti ant laužo keptą mėsą ar žuvį. Atsakymas paprastas: jei tokiu būdu paruošta mėsa ar žuvis nėra apskrudusi, valgykite į sveikatą, tokie patiekalai žarnyno gleivinei nepavojingi. Tiesa, jie turi būti kepti ant žarijų, o ne ant atviros ugnies. Esant ligos paūmėjimui, ant žarijų keptų produktų vartoti negalima.
Baltymų turi ir ankštiniai augalai, taip pat kiaušiniai, rūgštūs pieno produktai, įvairios sėklos ir riešutai.
DŽS sergančių pacientų maisto racione būtina atrasti vietos ir riebalams?
Reikalingi vadinamieji gerieji riebalai, jei nėra ligos paūmėjimo. Tai saikingas sviesto, alyvuogių aliejaus kiekis, tinka sėmenų ar kanapių sėklų aliejus. Dažniausiai organizmui trūksta mononesočiųjų riebalų rūgščių omega-9 – jų yra avokaduose, alyvuogių aliejuje. Gerojo periodo metu (kai nėra ligos paūmėjimo) arba kai vargina vidurių užkietėjimas, galima vartoti sėmenų ar kanapių sėklų aliejų, bet tik ant salotų ar ant pravėsusio maisto – į karštą maistą tokio aliejaus dėti ar jo kaitinti negalima.
O kokių produktų tokiems ligoniams griežtai nerekomenduotumėte?
Kai kuriems produktams žmogus gali būti alergiškas – štai dar viena priežastis, kodėl verta rašyti mitybos dienoraštį. Kiaušiniai, riešutai, jūrų gėrybės ir kiti baltymo turintys produktai gali alergizuoti, todėl tą pastebėjus jų vartoti nereikėtų. Prieskonius irgi reikia rinktis atsakingai, nes aštresni prieskoniai gali paūminti DŽS simptomus. Prieskoninės daržovės – svogūnai, česnakai – yra labai vertingos, bet sergant DŽS ir ypač jei yra ryškūs ligos simptomai, jų geriau atsisakyti.
Sergant šia liga organizmas gali netoleruoti glitimo, tokiu atveju produktų su glitimu irgi reikėtų vengti.
Kiek reikia per dieną išgerti skysčių?
Paprastai žmogus turi išgerti 4–6 stiklines, arba apie pusantro litro paprasto vandens, o jei vargina vidurių užkietėjimas, rekomenduojama išgerti apie 2 litrus. Nerekomenduojami daug cukraus turintys gazuoti gėrimai. Kofeinas laikomas vienu iš dirgliosios žarnos sindromo paūmėjimo veiksnių, todėl kavos kiekį reikėtų sumažinti iki 2 puodelių per dieną (4 arbatiniai šaukšteliai maltos kavos – ne daugiau). Stiprioje arbatoje, kaip ir energiniuose gėrimuose, taip pat yra kofeino. Alkoholis tokiems ligoniams irgi gali sukelti ligos paūmėjimą.
Pokalbio pradžioje minėjote, jog tokiems pacientams labai svarbi gera psichologinė būsena. Kaip išmokti valdyti stresą, sutramdyti neigiamas emocijas, kad pavyktų pasiekti ligos remisiją?
Psichologinį diskomfortą, o kartu ir DŽS simptomus efektyviai mažina fizinė veikla, mėgstami sportiniai užsiėmimai (pavyzdžiui, joga, aerobika, svorių kilnojimas). Dažnas pacientas, pajutęs stresą, ieško saldumynų, nes jie padeda nusiraminti (smegenyse išsiskiria vadinamasis malonumų hormonas dopaminas), tačiau reiktų nepamiršti ir to, kad dopaminas pradeda gamintis ir užsiimant mėgstama veikla, klausantis patinkančios muzikos, išvykus į gamtą, maloniai leidžiant laiką ir t. t.
Todėl tinkamai pakoregavus mitybą (atsirinkus, ką organizmas gerai toleruoja) ir išmokus susidoroti su stresu, iš tiesų įmanoma pasiekti ilgą ligos remisiją. Remisijos metu galima ir pasmaližiauti, tačiau reikėtų rinktis sveikus, iš natūralių produktų pagamintus desertus ir užkandžius.
Pacientai laukia ir tikisi kuo skubesnių rezultatų. Galbūt jiems rekomenduotumėte vartoti probiotikų turinčių maisto papildų?
Jei vargina ligos simptomai, kurį laiką galima pavartoti ir probiotikų, bet jei DŽS sergantis žmogus nekeis gyvenimo būdo, mitybos, neatsisakys žalingų įpročių, vien gerosios bakterijos nepadės.
Beje, yra dar viena bėda: norėdami kuo greičiau pasijusti geriau, varginančių simptomų kamuojami žmonės kartais pradeda laikytis pernelyg griežtos dietos, o tai irgi gali sukelti DŽS paūmėjimą. Todėl pacientams visada patariu nepersistengti, prieš imantis tam tikrų veiksmų pasikonsultuoti su šios srities specialistu.
Ar sergant DŽS gali padėti dabar toks populiarus protarpinis badavimas?
Protarpinis badavimas tinka ne visiems, o sergantiems DŽS gali tik pabloginti būklę. Rekomenduočiau pasitikėti tik mokslu grįstomis sveikatai palankiomis, specialistų patvirtintomis rekomendacijomis, o ne reklaminiais, moksliniais tyrimais neparemtais teiginiais.
Kalbėjosi Virginija Grigaliūnienė
Plačiau skaitykite žurnale „Farmacija ir laikas“ 2020 m. Nr.8–9.