Kovo pradžioje vienuolika mūsų šalies mokslininkų buvo apdovanoti 2020 metų Lietuvos mokslo premijomis. Tokios premijos kasmet skiriamos už Lietuvai reikšmingus fundamentinius ir taikomuosius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus, taip siekiama paskatinti produktyviai dirbančius aukšto lygio Lietuvos mokslininkus. Sveikindama laureatus, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pabrėžė mokslo vietos visuomenėje svarbą, ypač šiuo, pandemijos, laikotarpiu. Pagerbdama apdovanotus mokslininkus, premjerė juos pavadino lietuviškaisiais Nobeliais.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto profesorė Jurga Bernatonienė – viena iš vienuolikos mokslininkų, šiemet apdovanotų prestižine premija. Žurnalo „Farmacija ir laikas“ aktualijų redaktorė Virginija Grigaliūnienė pateikė Profesorei keletą klausimų.
Gerbiama Profesore, dar kartą sveikinu su garbingu įvertinimu ir prašau plačiau papasakoti, už ką gavote Lietuvos mokslo premiją?
Lietuvos mokslo premija man buvo skirta už farmacijos srities mokslinius darbus. Buvo vertinamas 15 metų mokslinis laikotarpis. Kartu norėčiau patikslinti, kad mano mokslinės veiklos istorija prasidėjo gerokai anksčiau, prieš 24 metus, kai pasirinkau farmacijos studijas mūsų universitete. Jau tada supratau, kad naujų farmacinių formų gamyba yra labai aktuali ir moksliškai įdomi sritis. Dar būdama studentė, šia tema rašiau magistrinį darbą, mano vadovas buvo profesorius Antanas Juozas Gendrolis. Vėliau įstojau į doktorantūrą, ten mano vadovas buvo profesorius Arūnas Savickas. Mano rengiama disertacija buvo technologine tema, ji vadinosi „Fitopreparatų iš dviskiaučių ginkmedžių (Ginkgo Biloba L.) ir rausvažiedžių ežiuolių (Echinacea Purpurea (L) Moench) sukūrimas“. Disertaciją parengiau gana greitai ir ją apsigynusi iš karto tęsiau savo mokslinius tyrimus: keletą metų dirbau Neuromokslų institute, tyrinėjau savo disertacijoje tirtas žaliavas – dviskiaučių ginkmedžių lapus, vienapiesčių gudobelių vaisius ir paprastųjų sukatžolių žolę. Jei dar smulkiau – aiškinausi, kaip šios žaliavos ir jose esančios biologiškai aktyvios medžiagos atskiria mitochondrijų oksidaciją nuo fosforilinimo, taip sumažindamos laisvųjų radikalų generaciją jose.
Vis dėlto po keleto metų nusprendžiau grįžti prie technologinių darbų ir šioje srityje nuosekliai dirbau. Mano mokslo darbų ciklo, kurį pateikiau konkursui, tikslas buvo surasti technologijas, užtikrinančias maksimalų veikliųjų junginių išsiskyrimą iš įvairios kilmės žaliavų. Taip siekiau sukurti inovatyvias, praktiškai pritaikomas farmacines formas, kurios tiktų naudoti gaminant saugius ir kokybiškus vaistinius preparatus.
Mano ilgametės mokslinės veikos rezultatų pagrindu buvo sukurtos įvairios farmacinės formos, o tų formų kūrimui tiriamaisiais objektais dažniausiai rinkausi įvairias natūralios kilmės žaliavas, į kiekvieną iš jų žvelgiau ne tik kaip į gamtos ir grožio simbolį, bet ir kaip į Mendelejevo lentelę, kurioje gausu įvairiausių cheminių junginių. Reikėjo surasti galimybes, kaip juos pasiimti, tinkamai įvesti, kad kuriamas preparatas būtų veiksmingas ir saugus. Taip bedirbant mokslinės veiklos rezultatų pagrindu buvo sukurtos įvairios farmacinės formos, kaip antai augalinės kilmės kapsulės; sistema likvisolis; mikrokapsulės; liposomos; daugianarės natūralios kilmės emulsinės matricos; inovatyvios lipidų emulsijos, skirtos parenteriniam maitinimui; mikrotabletės; kontroliuojamo veikliųjų medžiagų atpalaidavimo matricos; plėvelės žaizdų tvarsčiams; kapsulės, skirtos vaistams nukreipti į skirtingas žarnyno dalis.
Plačiau skaitykite žurnale FARMACIJA IR LAIKAS 2021 m. Nr. 2