Kompiuteriai ir telefonai šiandien – neatskiriama daugelio kasdienybės dalis. Siekiant apsaugoti savo akių sveikatą vieni tam naudoja specialias, mėlyną šviesą sumažinančias programas, kiti investuoja į mėlyną šviesą blokuojančius akinius ir, nors pastangos pagirtinos, akių sveikatą daugelis tikrinasi vis dar per retai. Siekiant supažindinti su šiuolaikinio gyvenimo rizikomis akių sveikatai, ,,Glasses On” optometrininkė Vaida Valinskaitė – Gudelevičienė atskleidžia ne tik kodėl reikėtų daugiau dėmesio skirti regėjimui, bet ir kaip atliekama akių patikra bei pataria ko reikėtų imtis norint užkirsti kelią rimtoms akių ligoms.
Kokie yra dažniausiai regėjimo sutrikimai šiais laikais, pilnais „skaitmeninių ekranų“ mūsų kasdienybėje?
Patogesnei mūsų kasdienybei ekranai padeda atlikti kurkas daugiau funkcijų nei anksčiau, bet tuo pačiu didžiulius krūvius turi atlaikyti ir mūsų akys, o tai tampa išties nelengvu iššūkiu.
Kartu su skaitmeniniu amžiumi koja kojon žengia sausų akių sindromas ir trumparegystės epidemija. Taip pat išryškėja esamos refrakcijos ydos: toliaregystė, presbopija ir astigmatizmas.
Skaitmeninės akių įtampos arba kompiuterinio regos sutrikimo sindromo požymius jaučia dažnas mūsų: paraudusios akys, skaudžios, perštinčios akys, sunkumo pojūtis akyse, sausos akys, sulietas vaizdas iš arti, pablogėjęs matymas tolimais atstumais, galvos skausmai, pykinimo pojūtis, kaklo ir pečių skausmai. Jautresnis žmogus net po poros valandų intensyvaus darbo su ekranais gali jausti atsiradusį diskomfortą.
Dėl LED ekranų ir dienos šviesos lempų skleidžiamos mėlynos šviesos akys gali tapti taip pat jautrios ir dirglios, galimi miego ir paros ritmo sutrikimai. Dideli mėlynos šviesos spektro kiekiai gali sukelti tam tikrus tinklainės, lęšiuko, ragenos pažeidimus.
Todėl, dažnai dirbant artimais atstumais prie ekranų, būtina nepamiršti dažniau mirksėti,maždaug kas 10-15 min., su keletos sekundžių pertrauka fokusuojant vaizdą į tolimus objektus, taip pat skatinamas buvimas lauke, natūralioje dienos šviesoje bent 2 val. per dieną. Esant galimybei, labai skatinamos ilgesnės mankštos – akių joga. Šie pratimai naudingi atpalaiduoti ne tik mūsų akis, bet ir palaikyti bendrą kūno harmoniją.
Kaip dažnai rekomenduojama tikrintis akių sveikatą?
Įprastai vaikų akys tikrinamos vos gimus, vienerių, trejų ir šešerių metukų, jei šeimoje yra trumparegystės, žvairumo, ambliopijos atvejų, tuomet dažniau. Mokyklinio amžiaus vaikų akis oftalmologas tikrina kartą į metus. Pilnamečiams asmenims, kurie dirba intensyvų, įtemptą darbą prie kompiuterio ar kitų ekranų, bendras – profilaktinis patikrinimas pas optometrininką ar gydytoją oftalmologą rekomenduojamas kas 1 – 2 metus. Esant 35 – 40 metų amžiaus rekomenduojama nuodugni akių apžiūra su vyzdžių plėtimu kas 2 metus, dažnesni vizitai esant regos prastėjimo simptomų ar kitų rizikos faktorių, pvz. genetinės ligos.
Reguliarūs patikrinimai svarbūs dėl kai kurių lėtai progresuojančių ligų, tokių kaip geltonosios dėmės degeneracija, gliaukoma, katarakta, kurių tikimybės dažnis didėja su amžiumi. Esant tokiems atvejams dažnai nejaučiami pradiniai ligos simptomai, o būtent jie ir aptinkami tik išsamaus akių tyrimo metu. Taip pat dažnesni vizitai rekomenduojami turint aukšto laipsnio trumparegystę dėl didesnės tinklainės pakitimų rizikos.
Kaip atliekama išsami regos patikra?
Atliekant regos patikrą įvertinamas regos aštrumas (be/su korekcija, jei žmogus nešioja akinius ar kontaktinius lęšius), matuojama akies refrakcija autorefraktometru, atliekama keratometrija dėl kontaktinių lęšių, parenkama akinių/ KL korekcija, jei ši reikalinga, vertinami akių judesiai, spalvų juslė. Dažniausia bekontakčiu tonometru matuojamas akių spaudimas dėl glaukomos (labai svarbi ankstyva diagnozė). Taip pat yra ištiriamas akių dugnas: apžiūrima tinklainė, geltonoji dėmė, akies nervo diskas, kraujagyslės. Apžiūrimos optinės terpės: ragena, priekinė/užpakalinė akies kamera, lęšiukas, stiklakūnis. Įvertinama vokų būklė, meibomo liaukos, ašarų sekretingumas, kuriam įvertinti pasitelkiamas Širmerio testas (tai padeda nustatyti sausų akių sindromą).
Į ką reikėtų atkreipti dėmesį norint užkirsti kelią regėjimo sutrikimams?
Norint palaikyti sveikas akis ir sveiką kūną visumoje – būtinas balanso palaikymas. Kaip ir kūnui, taip ir akims reikalingas judėjimas, dažnas buvimas dienos šviesoje, kuo natūralesnis ir visavertis maistas. Šiandien dienai labai svarbu tampa skaitmeninių ekranų naudojimo laiko ribojimas. Jei nėra galimybės išvengti skaitmeninių prietaisų naudojimo skatinama naudoti apsauginius akinius darbui kompiuteriu su specialia mėlyno filtro danga. Ši danga blokuoja mėlyno spektro šviesą ir padeda mūsų akims išlikti „ramesnėms“, bei saugesnėms. Tokie lęšiai gaminami tiek su dioptrijomis, tiek be. Ir žinoma, svarbiausia yra planiškai tikrinti regą ir į tai žiūrėti labai rimtai.
Akių ligų prevencijos rekomendacijos suaugusiems ir, šiame skaitmeniniame amžiuje, auginantiems mažus vaikus
Šiuolaikiniam žmogui, kuomet labai skubam ir nuveikiame daug darbų vienu metu, visada naudinga planuoti savo laiką, darbą ir poilsį. Būkime pavyzdžiu savo aplinkai, vaikams ir galbūt pasistenkime rinktis laisvalaikį ne prie ekrano, o aktyvų laisvalaikį lauke, gryname ore. Mūsų kūnas pasigamins vitamino D, kuris naudingas smegenų veiklai, padės palaikyti stipresnę imuninę sistemą ir įsisavinti kitas medžiagas, kurios naudingos ne tik kūnui, bet ir akims. Dienos metu būnant lauke akies tinklainėje gaminasi melatoninas, dopaminas ir kitos medžiagos, naudingos akių sveikatai ir bendrai savijautai, taip pat nuotaikai bei kokybiškam miegui. Rekomenduojama bent valandą prieš miegą nesinaudoti skaitmeniniais prietaisais. Nepamirškime skirti daugiau laiko sau, savo akims ir pasirūpinti reguliariais vizitais pas optometrininką ar gydytoją oftalmologą.
Pagrindinė rekomendacija auginantiems mažamečius – planinis akių patikrinimas, ypač jei artimųjų tarpe (tėveliai, seneliai, dėdės, tetos) yra turinčių aukšto laipsnio refrakcijos ydų, žvairumą ar kitų akių ligų. Vaikų akių specialistai, gydytojai oftalmologai stebi kaip vystosi vaiko akys, regimoji sritis smegenyse, tam, kad laiku būtų nustatyti vystymosi sutrikimai.
emedicina.lt inf.