Neseniai sukako 100 metų, kaip buvo atrastas insulinas – vaistas, pakeitęs milijonų žmonių gyvenimą. Iki tol diabetas reiškė tikrą mirties nuosprendį. Gydytojai žinojo, kad cukrus blogina sergančiųjų diabetu būklę ir kad efektyviausias gydymas – itin griežta dieta, vartojant kuo mažiau cukraus. Geriausiu atveju toks gydymas pratęsdavo paciento gyvenimą keleriais metais, bet niekada jų neišgelbėdavo. Kai kuriais atvejais dėl griežtos dietos pacientai mirdavo nuo badavimo.
Šiandien pasaulyje diabetu serga apie 460 mln. žmonių, gydoma apie 180 mln., insulino terapiją gauna 25 proc. pacientų ir tai kainuoja apie 21 mlrd. dolerių per metus.
Insulino atradimo kelyje – ir Lietuvos gydytojas mokslininkas
Graikas Arataeusas iš Kapadokijos (120–180 m.) pirmasis ligą pavadino diabetes ir apibūdino jos simptomus (silpnumas, troškulys, pernelyg gausus šlapinimasis);
„nuostabaus saldumo“ šlapimo skonį ligos atveju savo raštuose aprašė arabų medicinos traktatų autorius Avicena.
M. Dobsonas 1776 m. pirmasis nustatė gliukozę kraujyje bei šlapime ir įrodė, kad cukrinis diabetas yra sisteminė liga. Prancūzų gydytojas C. Bernardas (1813–1878), eksperimentinės fiziologijos pradininkas, tyrinėjo kasos liaukų funkcijos įtaką cukriniam diabetui, atliko daug eksperimentų su gyvūnais. 1869 m. vokietis Paulis Langerhansas (1847–1888) atrado kasos liaukoje atskirą salelę ląstelių, gaminančių medžiagą, reikalingą cukriniam diabetui gydyti. Ši medžiaga vėliau pavadinta insulinu (lot. insula – sala).
Taigi, daug mokslininkų tyrinėjo cukrinį diabetą, fiziologinius procesus ir ieškojo efektyvių vaistų. Prie šių paieškų prisidėjo ir Kaune, Aleksote, žydų šeimoje gimęs ir augęs gydytojas fiziologas Oskaras Minkovskis (1858–1931). Dirbdamas Vokietijoje kartu su vokiečiu gydytoju J. F. von Mehringu, jis išgarsėjo diabeto tyrimais eksperimentuodamas su šunimis. 1889 m. O. Minkovskis pirmasis pasaulyje atliko kasos pašalinimo operaciją ir tyrinėjo dirbtinai sukeltą cukrinį diabetą. Šių dviejų – Lietuvos ir Vokietijos gydytojų moksliniais tyrimais rėmėsi insulino atradėjai. Pagerbiant O. Minkovskio ir jo brolio fiziko Hermano indėlį į mokslą, jų vardu Kaune pavadinta gatvė, o prie Maironio gimnazijos – pastatyta atminimo lenta. O. Minkovskiui atminti sukurtas ir išleistas pašto ženklas.
Kanadoje, Toronto universitete, jaunas gydytojas Frederickas Bantingas (1891–1941) ir studentas Charlis Bestas (1899–1978) globojami fiziologijos profesoriaus Johano Macleodo (1876–1935) atliko panašius eksperimentinius tyrimus. Jie perrišdavo šunims ištekamąjį kasos lataką ir po kiek laiko iš atrofavusios kasos gamindavo ekstraktą. Biochemikas Jamesas Collipas išgrynino veikliąją medžiagą, tai yra gavo išvalytą insuliną. Apie šį atradimą 1921 lapkričio 14 d. buvo paskelbta pasauliui. Šią dieną nuo 1991 m. minima Pasaulinė diabeto diena.
Nobelio premija įvertintas atradimas
Plačiau skaitykite LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALE 2021 m. nr. 4