Gyd. Miglė Kulbokė, doc. dr. Rolandas Gerbutavičius,
LSMUL KK Onkologijos ir hematologijos klinika
Lėtinė limfocitinė B ląstelių leukemija (LLL, pagal TLK-10, C91), kitaip vadinama lėtine limfoleukemija, smulkių B limfocitų limfoma arba lėtine limfocitine leukemija, – viena labiausiai paplitusių leukemijų, ji pasireiškia subrendusių limfocitų kaupimusi kaulų čiulpuose, kraujyje ir limfoidiniame audinyje. Liga labiau paplitusi tarp vyrų – santykis tarp vyrų ir moterų, sergančių LLL, maždaug nuo 1,3:1 iki 1,7:1. LLL dažniausiai serga vyresnio amžiaus žmonės, esant palyginti geram penkerių metų išgyvenamumui. Daliai pacientų LLL gali prasidėti agresyvia forma, todėl itin svarbu šią ligą įtarti visų specialybių gydytojams, pirmiausia – šeimos gydytojams.
Paplitimas ir etiologija
Lėtinė limfocitinė leukemija sudaro apie 30 proc. visų diagnozuojamų leukemijų, dažniausiai serga apie 70 metų sulaukę žmonės, vyrai dažniau negu moterys.
Kaip ir daugelio kitų onkologinių ligų, lėtinės limfocitinės leukemijos priežastys nežinomos. Pastebėta, kad pacientų, sergančių LLL, pirmos eilės giminaičiai kelis kartus dažniau suserga šia liga, taigi, tikėtina, kad jos atsiradimui svarbus nepalankus paveldimumas.
Klinika
Lėtinė limfocitinė leukemija – labai heterogeniška liga. Jos prognozė priklauso nuo daugelio veiksnių ir kiekvienam sergančiajam skiriasi: maždaug trečdaliui pacientų niekada neprireikia gydymo, jų išgyvenamumas yra ilgas; kitam trečdaliui ligonių pradinę, silpną ligos išraišką pakeičia ligos progresavimas; likusiam trečdaliui liga iškart pasireiškia labai agresyviai, tokiais atvejais reikia neatidėliotino gydymo.
Kadangi daliai pacientų lėtinė limfocitinė leukemija gali ilgai neturėti jokių pastebimų simptomų, dažniausiai diagnozuojama atsitiktinai, atlikus profilaktinį kraujo tyrimą arba pacientui atvykus pas šeimos gydytoją dėl kitų sveikatos sutrikimų.
Šeimos gydytojui reikėtų atkreipti dėmesį į tokius nespecifinius simptomus ir negalavimus, kuriais jau ligos pradžioje gali skųstis LLL sergantis pacientas (vadinamieji B simptomai):
-
nuovargis, bendras silpnumas;
-
neaiškios kilmės karščiavimas;
-
naktinis prakaitavimas;
-
svorio kritimas;
-
odos niežulys;
-
padidėję, neskausmingi periferiniai limfmazgiai (kaklo, pažastų, kirkšnių);
-
maudimas po dešiniuoju ar kairiuoju šonkaulių lankais (dėl hepatomegalijos, splenomegalijos);
-
greitai atsirandančios mėlynės, padažnėję kraujavimai (hemoraginis sindromas dėl trombocitopenijos);
-
dažnai pasikartojančios infekcijos (dėl pažeistos imuninės sistemos).
Ligos stadijos
Šiuo metu LLL stadija ir prognozė klasifikuojama remiantis 2 panašiomis klinikinės stadijos sistemomis – BINET ir RAI. Šios sistemos svarbios parenkant gydymo taktiką ir nustatant prognozę.
Plačiau skaitykite LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALE, 2021 m. nr. 6