Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, įvairūs sužalojimai yra pagrindinė 15–44 metų amžiaus vyrų ir moterų negalavimų ir mirties priežastis. Ūminę traumą gali patirti bet kokios fiziologinės būklės asmenys, tiek jauni sportiški žmonės, tiek vaikai, tiek ir gera savijauta nepasižymintys vyresni žmonės. Vyresnių žmonių ir vaikų skausmo gydymas yra ypač sudėtingas, nes pirmoji pacientų grupė neretai serga daugybe lėtinių gretutinių ligų, o antroji yra labai jautri skausmui. Tinkamas ir laiku pradėtas ūminio skausmo malšinimas ne tik pagerina bendrą paciento būklę, bet ir skatina greitesnį sužalojimų gijimą, trumpina hospitalizacijos laiką, sumažina sveikatos priežiūros išlaidas, lėtinio skausmo išsivystymo riziką, galiausiai – bendrą sergamumą ir mirtingumą [1].
Pagrindinis priėmimo skyriuje atsidūrusių pacientų, patyrusių ūminę traumą, skundas yra skausmas. Ūminiu skausmu paprastai vadinamas skausmas, trunkantis trumpiau nei tris mėnesius ir susijęs su įvairiais sužalojimais, tokiais kaip traumos, operacijos, raumenų ir skeleto sistemos pažeidimai (patempimai, plyšimai) ar minkštųjų audinių pažeidimai, tokie kaip raumenų skausmas ar mėšlungis. Kitas nemalonus trauminių pacientų pojūtis – pažeidimo vietos tinimas – yra normali organizmo reakcija į trauminės kilmės pažeidimą. Tinimo metu pažeistos vietos audinių apimtis dėl skysčių susikaupimo padidėja. Sužeidimo metu formuojasi vietinis pažeistos vietos uždegimas, o patinimas yra vienas iš pirminės organizmo priešuždegiminės reakcijos komponentų. Kartu su patinimu sužeista vieta parausta, ima skaudėti, padidėja temperatūra ir sutrinka funkcija. Paraudimą ir šilumos pojūtį sukelia padidėjęs kraujo pritekėjimas į pažeistą vietą, o patinimas yra padidėjusio skysčių ir leukocitų judėjimo į traumos sritį rezultatas. Skausmas ir patinimas yra vieni iš organizmo apsauginių mechanizmų, ribojančių pažeistos vietos judėjimą, nes gijimui itin svarbi ramybės būsena. Tačiau neretai ši apsauginė organizmo reakcija būna per stipri. Užsitęsęs uždegimas ir patinimas gal lemti pažeistos vietos raumenų atrofiją, riboti judėjimą, ypač jei sužalota galūnė, ir tai ilgainiui lemia ilgesnį gijimą. Todėl ūminės traumos atveju skausmo ir patinimo gydymas turi būti efektyvus ir skirtas laiku [2].
Nemedikamentinės gydymo priemonės
Plačiau skaitykite žurnale FARMACIJA IR LAIKAS 2021 m. nr. 4