Heraldas Stankevičius,
LSMU MA Akušerijos ginekologijos klinika
Mioma (lejomioma, fibroidas) yra lygiųjų raumenų monokloninių ląstelių, nuo hormonų priklausomas, nepiktybinis gimdos auglys. Miomos diagnozuojamos apie 70 proc. visų 50 metų amžiaus baltųjų, 80 proc. juodųjų moterų. Etiopatogenezė nėra gerai ištirta. Nustatyta keletas miomų rizikos veiksnių: juodaodės, vyresnis reprodukcinis amžius, ankstyva menarchė, negimdžiusios, vėlyva menopauzė, nepalanki šeiminė anamnezė, susijusi su genetiniais ir kitais veiksniais (hipertenzija, nutukimas, piktnaudžiavimas maisto papildais, sojų pienu, alkoholiu, kofeinu). Miomų vystymasis susijęs su estrogenų, progesterono, testosterono ir gliukokortikoidų poveikiu parakrininiams ir autokrininiams mechanizmams, kamieninėms ląstelėms, augimo faktoriui, citokinams, užląstelinei matricai. Auglio ląstelėse gerokai daugiau estradiolio alfa ir progesterono receptorių, aktyvesnė aromatazė, testosteroną verčianti estradioliu.
Ligos kodas pagal TLK-AM-10
D25.0 – Gimdos submukozinė lejomioma (pogleivio).
D25.1 – Gimdos intramuralinė lejomioma (gimdos sienelėje).
D25.2 – Gimdos subserozinė lejomioma (po pilvaplėve).
D25.9 – Gimdos lejomioma, nepatikslinta.
Klinikinėje praktikoje plačiai naudojama tikslesnė FIGO klasifikacija pagal Munro.
Plačiau skaitykite LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALE, 2021 m. nr. 7