Žmogaus kūrybinės galimybės yra neribotos ir neišsenkamos – tai liudija gausūs Antano Gendrolio rašto darbai, ilgametė profesinė, mokslinė ir pedagoginė veikla. Prasmingas profesoriaus asmenybės gyvenimas, suaugęs su kitais žmonėmis – artimaisiais, bičiuliais ir kolegomis, didelė profesinė ir gyvenimo patirtis, platus erudicijos akiratis ir ypatinga meilė gamtai apibendrinama autobiografinėje Antano Gendrolio apybraižoje Gyvenimo upė. Anot doc. dr. Tauro Meko, „jo ramūs ir nuoširdūs prisiminimai, iš viso to išplaukiantys žodžiai padeda skaitytojui naujai pažvelgti į buvusius bendradarbius, artimo meilę, šeimą, darbą ir pašaukimą bei pasiaukojimą pasirinktoje profesinėje veikloje“. Tad profesoriaus asmeninės atminties knygoje kuriama kamerinė pokalbio nuotaika su skaitytoju, diegiamas profesinis ir kultūrinis dialogas.
Likimas lėmė galimybę iš arčiau pažinti šią asmenybę. Su profesoriumi Antanu Gendroliu dirbome kartu keturis dešimtmečius Kauno endokrininių preparatų gamykloje, o vėliau ir Kauno medicinos akademijoje (dabar LSMU). Profesorius darbinę veiklą pradėjo Kauno psichoneurologinės ligoninės vaistinėje, vėliau Kauno endokrininių preparatų gamykloje ėjo vyriausiojo inžinieriaus pareigas, o nuo 1968 metų buvo šios įmonės vadovas. Antanui Gendroliui vadovaujant, buvo sprendžiami ne tik gamybiniai klausimai, bet ir atliekami mokslo tiriamieji darbai: buvo apgintos net dvi šios knygos autoriaus disertacijos – 1974 ir 1987 metais, taip pat buvo parengtos dar 7 daktaro ir 2 habilitacinės disertacijos (vadovaujamos prof. A. Gendrolio ir prof. Liudo Lašo kartu).
Reikėtų pažymėti ir glaudų bendradarbiavimą su Vilniaus biotechnologijos institutu Fermentas. Profesoriaus Antano Gendrolio pasiūlymu buvo sudaryta mokslinė tiriamoji gamybinė grupė. Kolegiškai sutiko prisijungti ir profesoriaus Vlado Bumelio vadovaujama grupė, svariai prisidėjusi gryninant neurohipofizės hormonus. Man teko dirbti prie neurohipofizės hormonų išskyrimo iš gyvulinės hipofizės, Fermento technologai atliko ekstrakto chromatografinį išgryninimą ir atskyrė oksitociną nuo vazopresino. Gavus grynų hormonų substancijas, buvo kuriami naujų formų vaistai. Naujų vaistų formų gamybai vadovavo profesorius Antanas Gendrolis, ikiklinikinius tyrimus atliko farmacininkai, o klinikinius tyrimus – farmakologai, vadovaujami profesoriaus Vytauto Būdniko.
Pirmą kartą Kauno endokrininių preparatų gamykloje iš chromatografiškai grynų miltelių buvo pagamintos šešios vaistų formos, atitinkančios Europos farmakopėjos standarto reikalavimus!
Profesoriaus Antano Gendrolio neišsenkančią gyvybinę energiją, kryptingumą ir darbštumą rodo įspūdingas mokslinės ir pedagoginės veiklos derlius: 170 mokslinių straipsnių, 19 išradimų, 14 autorinių patentų ir dviejų vadovėlių bendraautoris. Profesorius, net ir išėjęs į užtarnautą poilsį, aktyviai tęsia Lietuvos endokrinologijos mokslui svarbų populiarinimo darbą: asmeninis susidomėjimas bičių produktais ir jų teikiama gydomąja nauda perteikiamas 9 mokslo populiarinimo knygose, pastaruoju metu parašytos net dvi autobiografinės apybraižos, kuriose asmeninis gyvenimas glaudžiai susipina su profesinių darbų istorija.
Antano Gendrolio autobiografinė apybraiža Gyvenimo upė – tai profesoriaus nueito gyvenimo kelio apmąstymai ne tik apie žmogaus darbą kaip pašaukimą – joje skleidžiasi ir kiekvienam žmogui aktuali vertybinio pasirinkimo plotmė. Taiklia knygos metafora profesorius išreiškė pagrindinę knygos mintį – žmogaus dvasinio gyvenimo aktyvumo ir gyvybingumo idėją.
Profesoriaus prisiminimų knyga gali būti skaitoma ir kaip svarbus istorinio laiko dokumentas, išsaugojęs skirtingų istorinių tarpsnių detales. Juk knygos autorius mena ir prezidento Antano Smetonos laikus, yra išgyvenęs sovietmetį ir sulaukęs Nepriklausomybės.
Tikiu, skaitytoją patrauks ir knygos autoriaus ypatingas atvirumas – profesorius geba itin nuoširdžiai ir paprastai, be perdėto patoso, gražia lietuvių kalba jautriai rašyti apie pačius svarbiausius dalykus žmogaus gyvenime – artimuosius ir gimtinę, jos laukus ir miško takelį, vedantį prie šniokščiančio upelio. Antanas Gendrolis, galima būtų pasakyti, savaip tęsia ir didžiųjų Lietuvos gamtininkų tradiciją. Profesorius nepraeina nepastebėjęs kiekvieno augalėlio, vabalėlio ar dūzgiančios bitutės – yra dėmesingas kiekvienai gyvai būtybei. Profesoriui nėra nereikšmingų paskirų gyvenimo detalių – būtis yra vertinga savo visuma.
Ši Antano Gendrolio autobiografinė apybraiža yra vertinga ne tik profesiniu, bet ir bendražmogišku požiūriu – kryptingai tekantis profesoriaus gyvenimas, pasakojantis, kaip būti tvirtam, pasitikėti savimi ir kitais, dirbti kasdien, galėtų būti pavyzdys kiekvienam žmogui, kaip nepasiduoti dvasinei rezignacijai ir nevilčiai, kaip būtų galima įprasminti savo gyvenimą. Ši profesoriaus Antano Gendrolio kultūrinė laikysena atliepia filosofo Stasio Šalkauskio mintį, jog inteligentas – šviesuolis turi įgyti platų bendrąjį išsilavinimą ir giliai pažinti žmogaus asmenybę.
Doc. dr. Rimantas Klimas