Apie testavimo poreikį Lietuvoje – iš prezidentūros atstovės

Prezidento patarėja Irena Segalovičienė pareiškė, kad plintant koronaviruso omikron atmainai realus COVID-19 tyrimų Lietuvoje poreikis yra nuo dviejų iki keturių kartų didesnis nei testuojama dabar. Šiuo metu testavimo pajėgumai esą siekia apie 20 tūkst. per dieną, tačiau tiek, anot jos, nepakanka. Reiktų, kad būtų nuo 40 iki 80 tūkstančių tokių tyrimų.

Tačiau norint pasiekti tokias apimtis, reikia diagnostikai tinkamu pripažinti greitojo antigeno testo rezultatą, nereikalaujant papildomo PGR tyrimo, kurie dabar atliekami mobiliuosiuose testavimo punktuose.

Greitieji testai, jos teigimu, galėtų būti prieinami sveikatos priežiūros įstaigose, atlikti tyrimus šiais testais galėtų ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, nes iki šiol, įtardami žmogui COVID-19 ligą, jie veža asmenį į ligoninės priėmimo skyrių.

I. Segalovičienė paragino Vyriausybę decentralizuoti koronaviruso gydymą dėl omikron atmainos augant rizikai užsikrėsti didesnei daliai medikų. Vyriausybė ketina peržiūrėti testavimo nuo COVID-19 algoritmus, turint omenyje su omikron plitimo susijusį augsiantį nustatomų koronaviruso atvejų skaičių.


I. Segalovičienė teigė, kad prezidentūra nemato poreikio dėl omikron plitimo įvesti karantiną. Griežtesni epidemiologiniai ribojimai esą galėjo būti svarstomi gruodį, ruošiantis naujos COVID-19 atmainos bangai, o šiandien apie tai kalbėti jau per vėlu.

Jos teigimu, patirtos rodo, kad dideli ribojimai nebūtų veiksmingi mažinant žmonių sergamumą koronavirusu.
Kartu prezidento patarėja patvirtino, kad testavimo algoritmų ir kitų pandemijos valdymo principų dar nepakeitusi Vyriausybė yra nepakankamai pasirengusi omikron bangai.

emedicina.lt informacija ir archyvo nuotrauka

Digital Matter icon

Jos teigimu, Vyriausybė turėtų apsvarstyti galimybes Lietuvoje įvesti koronaviruso savityros sistemą, kuri leistų fiksuoti žmogaus namuose atlikto testo rezultatą.
„Dar vienas neišspręstas klausimas ateičiai, tai darbuotojai, kurie privalomai profilaktiškai turi testuotis ir už kurį brangiai moka. Mes manome, kad ši našta turi būti panaikina arba pakeisti savitestavimo sistema, arba finansuojama valstybės lėšomis“, – tvirtino I. Segalovičienė.

Dėl galimybių paso lauks kovo
Vyriausybė trečiadienį nusprendė iki kovo mėnesio stabdyti reikalavimą vaikams iki 16 metų turėti galimybių pasą. Anksčiau šį reikalavimą vadinęs neproporcingu ir kuriančiu nelygias sąlygas, prezidentas pasveikino šį sprendimą.
Nors šalies vadovas trečiadienį sakė nebematantis prasmės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl galimybių paso vaikams, I. Segalovičienė sakė, jog Prezidentūra stebės, kokias galimybes paaugliams gauti dokumentą Vyriausybė sukurs iki kovo.
„Tikimės, kad per tą laikotarpį iki kovo 1 dienos (…) Vyriausybė pasiūlys žmonėms išmintingus sprendimus“, – sakė patarėja.

Jos teigimu, iki kovo Konstitucinis Teismas turėtų paskelbti sprendimą dėl galimybių paso pagal grupės Seimo narių kreipimąsi.
„Matomai šita aplinkybė irgi yra svarbi, – kalbėjo I. Segalovičienė. – Mes esame pasiruošę kreiptis į Konstitucinį Teismą, jeigu to prireiktų, ir be jokios abejonės situaciją vertinsime vasario pabaigoje – kovo 1 dieną“.
Prezidentas anksčiau ragino galimybių pasui vaikams gauti pripažinti jų mokyklose atliekamus profilaktinius savikontrolės testus.
I. Segalovičienė sakė, jog siekiant sukurti tinkamas galimybes vaikams gauti dokumentą galėtų būti plečiamos ir PGR tyrimų kaupinių metodu apimtys.