Heraldas Stankevičius,
LSMU MA Akušerijos ginekologijos klinika
Mioma (lejomioma, fibroidas) yra lygiųjų raumenų monokloninių ląstelių, nuo hormonų priklausomas, nepiktybinis gimdos auglys. Miomos diagnozuojamos apie 70 proc. visų 50 metų amžiaus baltųjų, 80 proc. juodųjų moterų. Etiopatogenezė nėra gerai ištirta. Nustatyta keletas miomų rizikos veiksnių: juodaodės, vyresnis reprodukcinis amžius, ankstyva menarchė, negimdžiusios, vėlyva menopauzė, nepalanki šeiminė anamnezė, susijusi su genetiniais ir kitais veiksniais (hipertenzija, nutukimas, piktnaudžiavimas maisto papildais, sojų pienu, alkoholiu, kofeinu). Miomų vystymasis susijęs su estrogenų, progesterono, testosterono ir gliukokortikoidų poveikiu parakrininiams ir autokrininiams mechanizmams, kamieninėms ląstelėms, augimo faktoriui, citokinams, užląstelinei matricai. Auglio ląstelėse gerokai daugiau estradiolio alfa ir progesterono receptorių, aktyvesnė aromatazė, testosteroną verčianti estradioliu.
Ligos kodas pagal TLK-AM-10
D25.0 – Gimdos submukozinė lejomioma (pogleivio).
D25.1 – Gimdos intramuralinė lejomioma (gimdos sienelėje).
D25.2 – Gimdos subserozinė lejomioma (po pilvaplėve).
D25.9 – Gimdos lejomioma, nepatikslinta.
Klinikinėje praktikoje plačiai naudojama tikslesnė FIGO klasifikacija pagal Munro (1 pav.).
1 pav. Miomos mazgų klasifikacija pagal miomos lokalizacijos tipą
0 – pogleivio mioma ant kojytės.
1 – pogleivio mioma, < 50 proc. raumeniniame audinyje.
2 – pogleivio mioma, ≥ 50 proc. raumeniniame audinyje.
3 – 100 proc. gimdos sienelėje, siekia gleivinę.
4 – 100 proc. gimdos sienelėje, nesiekia gleivinės.
5 – po pilvaplėve, ≥ 50 proc. raumeniniame audinyje.
6 – po pilvaplėve, < 50 proc. raumeniniame audinyje.
7 – po pilvaplėve, ant kojytės.
8 – kitos (pvz., gimdos kaklelio, parazitinė)
Miomų simptomai ir diagnostika
Klinikiniai simptomai vargina 30–40 proc. pacienčių, kurioms diagnozuotos miomos, ir priklauso nuo miomų dydžio bei augimo vietos gimdoje.
Vienas dažniausių simptomų yra gausios menstruacijos ir anomaliniai kraujavimai. Tai sukelia mažakraujystę. Kitas dažnas simptomas yra pilvo skausmas, jis gali būti susijęs su mėnesinėmis, lytiniu aktu. Nekrotizavus miomai gali vystytis „ūmaus pilvo“ simptomatika.
Dėl aplinkinių organų spaudimo galimi šlapinimosi, tuštinimosi sutrikimai, pilvo apimties padidėjimas. Miomos gali sukelti vaisingumo sutrikimų, savaiminį persileidimą, priešlaikinį gimdymą ir trikdyti normalią gimdymo eigą. Šie simptomai blogina moters savijautą ir gyvenimo kokybę.
Miomos diagnozuojamos remiantis nusiskundimais, ginekologiniu tyrimu, ultragarsine diagnostika (nekontrastuojant arba kontrastuojant gimdos ertmę skysčiu) ir rečiau naudojant magnetinį rezonansą (2 pav.)
2 pav. Miominės gimdos su daugybiniais augliais magnetinio rezonanso tomografinis vaizdas
Miomų gydymas
Plačiau skaitykite LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALE, 2021 m. nr. 7
emedicina.lt archyvo nuotrauka