Kovo 29 d. sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys dalyvavo Europos Sąjungos (ES) Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybos posėdyje Belgijoje, Briuselyje. Posėdžio metu aptartos aktualiausios šių dienų problemos. Tai – Rusijos pradėtas karas Ukrainoje, kuriai dabar itin reikalinga humanitarinė pagalba, būsimi vakcinų nuo COVID-19 ligos solidarumo strategijos iššūkiai ir tinkamas Europos šalių atsakas į retąsias ligas.
Kalbėdamas apie karą Ukrainoje, ministras A. Dulkys pabrėžė, jog Lietuva ir toliau yra pasirengusi visokeriopai padėti Rusijos agresijos alinamiems ukrainiečiams, bei išreiškė palaikymą Ukrainos siekiui įstoti į ES.
Kalboje apie sveikatos ir humanitarinę situaciją Ukrainoje ministras padėkojo visoms valstybėms, nukentėjusioms nuo pabėgėlių krizės, už jų solidarumą ir įdėtas pastangas užtikrinant pirmąją pagalbą ir būtiniausias sveikatos paslaugas ukrainiečiams, bėgantiems nuo karo žiaurumų.
Padėka išreikšta ir Europos Komisijai (EK) – praeitą savaitę ji paskelbė komunikatą dėl Ukrainos karo pabėgėlių priėmimo, atsižvelgiant į ES valstybių narių išsakytą poreikį turėti mechanizmą, kuris leistų efektyviai koordinuoti pacientų iš Ukrainos perkėlimą iš labiausiai krizės paveiktų šalių į kitas ES valstybes nares.
Šiuo metu iš Ukrainos į Lietuvą nuo karo bėgantys gyventojai gali ne tik gauti būtiną pirmąją pagalbą, bet ir pasiskiepyti nuo COVID-19 ligos. Vaikai taip pat gali būti skiepijami pagal profilaktinių skiepų kalendorių. Pabėgėliams teikiama ir nemokama psichologinė pagalba.
Visgi, kaip ir kitose ES valstybėse narėse, šios pastangos reiškia didelį papildomą krūvį Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai, todėl ministras pabrėžė koordinuotos ES finansinės paramos svarbą. Atsižvelgus į šį poreikį, Lietuva prisijungė prie Lenkijos inicijuoto bendro 11 ES valstybių narių pareiškimo, kuriuo prašoma kuo skubiau ES lygiu sukurti finansinės paramos mechanizmą, kurio pagalba būtų padengiamos sveikatos priežiūros paslaugų, teikiamų nuo karo bėgantiems Ukrainos piliečiams, išlaidos.
Galiausiai, pasisakyme apie situaciją Ukrainoje ministras A. Dulkys pranešė apie bendrą Baltijos šalių sveikatos ministrų kreipimąsi į Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovus, kuriame išreiškiamas įsitikinimas, kad Rusija neturėtų dalyvauti PSO valdymo struktūrų veikloje ir sprendimų priėmimo procesuose, nes ji pažeidžia pagrindines PSO vertybes bei principus ir neigia Ukrainos žmonių teisę į sveikatą. Tokį sprendimą jau parėmė Lenkija ir Rumunija. Kitos valstybės narės ir Europos Komisija pabrėžė, kad koordinuota pagalba Ukrainai ir kaimyninėms šalims turi būti ir toliau stiprinama.
Kalbėdamas apie būsimus vakcinų nuo COVID-19 ligos solidarumo strategijos iššūkius, ministras pabrėžė, kad svarbu užtikrinti bendrą vakcinų įsigijimo ir tiekimo koordinavimą ES lygiu: „Nors per paskutinius metus mokslinių tyrimų ir įrodymų padaugėjo, mes vis dar nežinome, kaip atrodys ateinantys pandemijos metai, todėl įvertinus dabartines patirtis dirbant su vakcinų gamintojais, Europos Komisija kartu su valstybėmis narėmis turėtų užtikrinti, kad kaip įmanoma greičiau būtų atlikti pirkimo sutarčių pakeitimai, kuriuose būtų suteikiama daugiau lankstumo valstybėms narėms planuoti vakcinų tiekimą į šalį bei būtų atsižvelgta į valstybių narių poreikį gauti ilgo galiojimo vakcinas.“ Galiausiai, pabrėžta vieningos ir koordinuotos vakcinacijos strategijos ES svarba.
Susitikimo metu aptarta ir tai, koks turėtų būti Europos atsakas į retąsias ligas. Sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys teigė, jog retosios ligos yra ypač svarbi sritis, kurioje Europos bendradarbiavimas turi labai didelę pridėtinę vertę. Pabrėžta, jog tolimesni veiksmai ES lygmeniu yra būtini.