Lėtinis pankreatitas – viena iš aktualiausių lėtinių uždegiminių ligų, pirmiausia pasireiškianti itin neigiamu poveikiu gyvenimo kokybei, ypač stipria skausmo išraiška. Jos gydymas ar ligos sukeltų simptomų valdymas labai priklauso nuo ligos patogenezės bei diagnostikos. Gydymo metodikos taikomos laipsniškai, tačiau valdant ligą itin svarbus vaidmuo tenka chirurginiam gydymui. Neretai jis tampa pagrindiniu, kuris reikšmingai keičia tolesnį paciento gyvenimą. Šia tema diskutuojame su sudėtingas kepenų, kasos bei tulžies latakų rezekcines, tulžies latakų rekonstrukcines, kepenų transplantacijos operacijas atliekančiais patyrusiais specialistais – LSMU Virškinimo sistemos tyrimų instituto Chirurginės gastroenterologijos laboratorijos vadovu, Kauno krašto chirurgų draugijos prezidentu prof. dr. Antanu Gulbinu bei LSMUL KK Chirurgijos klinikos Kasos, kepenų ir tulžies latakų chirurgijos skyriaus vadovu doc. dr. Tomu Vanagu. Beje, Chirurginės gastroenterologijos laboratorija glaudžiai bendradarbiauja su LSMU Chirurgijos klinika ir yra jos funkcinis mokslo padalinys.
Lėtinis pankreatitas (LP) – sudėtinga liga. Kokią vietą pagal sergamumą ji užima gastroenterologijoje, lėtinių uždegiminių ligų grandinėje?
Prof. A. Gulbinas (A. G.): Diagnozuojamų lėtinio pankreatito atvejų – tiek lengvesnių, tiek sunkesnių formų – tikslaus skaičiaus nurodyti negalima, nes tai ne onkologinė liga ir nevedamas jos registras, bet per metus į mūsų, kasos chirurgų, akiratį patenka ne mažiau kaip 20–30 pacientų. Gastroenterologai, ypač gydytojai, dirbantys ambulatorinėje grandyje, tokių pacientų turi daug daugiau.
Doc. Tomas Vanagas (T. V.): Iš tiesų nežinome, kiek Lietuvoje yra pacientų, sergančių LP, tačiau galime skaičiais iliustruoti, kiek per metus jų patenka pas mus, chirurgus. Bet mes kalbame tik apie tuos pacientus, kuriems reikalingas pagrindinis – chirurginis – lėtinio pankreatito gydymas. Kai kuriais populiaciniais tyrimais, atliktais Europos šalyse, pvz. Vokietijoje, Nyderlanduose ir kt., nustatyta, kad per metus ši liga diagnozuojama maždaug 7 ar 10-čiai pacientų iš 100 tūkst. gyventojų. Tai rodo, jog LP serga tikrai nemažai žmonių. Šie pacientai ilgą laiką gydomi gastroenterologų, nes pradinėse ligos stadijose, kol procesai nėra toli pažengę, kasos funkcijas galima šiek tiek kompensuoti vaistais, t. y. ligos sukeliamus simptomus gydyti konservatyviai, tačiau ateina laikas, kai visos tos priemonės jau tampa neefektyvios, ir tada pagalbon kviečiamas chirurgas. Iš tiesų chirurgas gali pakeisti paciento gyvenimą tiek valdant skausmą, tiek komplikacijas, ir pagerinti jo gyvenimo kokybę.
Kaip galėtumėte plačiau apibūdinti šią uždegiminę ligą? Ar ji yra išskirtinė savo simptomais ir mechanizmais?
Plačiau skaitykite žurnale GASTROENTEROLOGIJA IR HEPATOLOGIJA, 2022 m. nr. 1(13)
LSMU asociatyvi nuotrauka