Virginija Grigaliūnienė
Pasaulinę lėtinių uždegiminių žarnyno ligų dieną, kuri kasmet minima gegužės 19-ąją, gydytojai gastroenterologai sutinka su dideliu nerimu, nes jau kurį laiką stebimas augantis diagnozuojamų lėtinių uždegiminių žarnyno ligų atvejų skaičius. Labiausiai gyvenimo kokybę prastina opinis kolitas ir Krono liga.
Gegužės 19 dieną Vilniuje vykusioje spaudos konferencijoje apie tai kalbėjo LSMUL Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos gydytojas, Lietuvos gastroenterologų draugijos prezidentas prof. Gediminas Kiudelis, LSMUL Kauno klinikų gastroenterologas prof. Limas Kupčinskas bei Santaros klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro atstovai – doc. Goda Sadauskaitė ir dr. Benediktas Kurlinkus.
„Iš šios ligų grupės pagrindinės yra dvi – opinis kolitas ir Krono liga, – konferencijoje pabrėžė prof. G. Kiudelis. – Tai lėtinės autoimuninės ligos, kurių patogenezė nėra aiški. Šios ligos nėra pagydomos, ligoniai turi nuolat gydytis iki gyvenimo pabaigos, tačiau tai nereiškia, kad gyvenimas tampa nepakeliamas“.
Opinis kolitas ir Krono liga, anot profesoriaus, yra retesnės ligos už infarktą ar cukrinį diabetą, pacientai, kurie šiomis ligomis suserga, turi ir dirbti, ir auginti vaikus, ir dalyvauti visuomenės gyvenime, bet kartu jie neretai susiduria su nelengvais iššūkiais dėl nepakankamo darbdavių ar kolegų informuotumo apie šias ligas. Todėl labai svarbu skleisti žinią visuomenei apie šias ligas, kad visi geriau įsivaizduotų, ką išgyvena opiniu kolitu ar Krono liga susirgę pacentai, su kokiais sunkumais jie susiduria.
Opinio kolito ir Krono ligos išsivystymas, kaip pažymėjo prof. G. Kiudelis, nelabai sietinas su sveika gyvensena, sveika gyvensena tik menka dalimi gali prisidėti prie tokių ligų išvengimo. Tvirtai įrodyta esą tik tai, kad rūkymas didina riziką susirgti Krono liga ir blogina šios ligos gydymo eigą. Kiti aplinkos veiksniai – nejudrumas, nutukimas, alkoholio vartojimas – su šių lėtinių uždegiminių ligų išsivystymu nėra susiję.
Uždegiminių žarnyno ligų atvejų fiksuojama vis daugiau
Lietuvoje minėtų lėtinių uždegiminių žarnyno ligų per pastaruosius metus padaugėjo daugiau nei 3 kartus. Pasaulyje augančios šių ligų paplitimo tendencijos stebimos jau keliasdešimt metų.
Kaip pažymėjo profesorius L. Kupčinskas, Lietuvoje sergančiųjų šiomis ligomis ypač ėmė daugėti po nepriklausomybės paskelbimo. Lyginant su Vakarų šalimis, sergamumas opiniu kolitu ar Krono liga Lietuvoje yra mažesnis nei Skandinavijos šalyse, Vokietijoje, JAV.
Pagrindiniai šių ligų simpomai – lėtinis viduriavimas, pilvo skausmas, mažakraujystė, silpnumas. Gali pasireikšti daug sisteminių ligos požymių, kai serga ne tik virškinimo kanalas, bet ir pažeidžiamos kitos sistemos, pavyzdžiui, sąnariai. Pasitaiko ir kepenų pažeidimų, beje, galinčių baigtis net kepenų transplantacija. Taip pat fiksuojami dažni odos pažeidimai, vystosi žvynelinė. Taigi nukenčia ne tik žarnynas. O gydymas yra sudėtingas, kompleksinis. Maža to, Krono liga gali komplikuotis ir itin nemaloniais reiškiniais (susiformuoja fistulės), galimi abscesai, gali pasireikšti išmatų nelaikymas, kartais tenka suformuoti stomą.
Nepaisant to, tikėtina minėtomis ligomis sergančių pacientų gyvenimo trukmė Vakarų šalyse, nežiūrint to, kad ligų atvejų daugėja, yra pakankamai gera. O kad žmonės gyvena ilgai, rodo, jog skirtas gydymas yra veiksmingas, ligas įmanoma gerai kontroliuoti, tik reikia visų – tiek gydytojų specialistų, tiek pacientų – susitelkimo.
Civilizacijos ligos
„Vakarų šalyse jau prieš 60 metų buvo pastebėta, jog po antrojo pasaulinio karo sergamumas šiomis žarnyno ligomis nuosekliai auga, – informavo profesorius L. Kupčinskas. – Lietuvoje prieš 20 metų uždegiminės žarnyno ligos, o ypač Krono liga, atrodė kaip santykinai retos ligos. Mes, Kauno klinikų gastroenterologai, jau tada matėme šias tendencijas – kad sergamumas šalyje tik augs, kad tam reikia skirti daugiau dėmesio. Mūsų prielaidos pasitvirtino“.
Kodėl minėtos ligos vadinamos civilizacijos ligomis? Anot profesoriaus, jos priklauso kompleksinių ligų grupei, arba, kitaip sakant, jų išsivystymą lemia daug faktorių, o tai traktuojama kaip aplinkos ir genetinių faktorių visuma.
Opinis kolitas ir Krono liga buvo vienos iš pirmųjų išnagrinėtų ligų genetiniu požiūriu. Kauno klinikų Gastroenterologijos klinika dalyvavo pasauliniame konsorciume, kur buvo nustatyta, kad net 164 genai yra susiję su polinkiu į opinį kolitą ir Krono ligą.
Kartu profesorius pasidžiaugė, kad jau yra taikomas šiuolaikinis minėtų ligų gydymas biologine terapija – antikūniais prieš uždegiminius citokinus.
Profesorius atkreipė dėmesį ir į tai, jog minėtos ligos galėjo išplisti dėl ryšio su mikrobiota, kurią civilizacija irgi stipriai veikia.
„Su kolegomis vokiečiais atlikome tyrimus – paaiškėjo, kad Lietuvos gyventojų žarnyno mikrobiotos įvairovė yra ženkliai turtingesnė nei vokiečių, kur civilizacijos lygis gerokai aukštesnis, – kalbėjo jis. – Maisto pramonė dėl griežtų sanitarijos reikalavimų šiandien yra labai apsaugota nuo bet kokių bakterijų, kai tuo tarpu sovietiniais laikais tam tikras bakterijų kiekis, pavyzdžiui, piene, buvo leidžiamas. Taigi hipersanitarija čia atsisuko prieš žmogų. Tiesa, ji turėjo ir teigiamą pusę – sumažėjo infekcinių susirgimų, pavyzdžiui, hepatito A atvejai beveik išnyko. Vis dėlto autoimuninėms, taip pat ir kai kurioms neurologinėms ligoms tai atsiliepė ne gerąja prasme“.
Anot profesoriaus, Lietuvoje šiandien jau yra prieinamas modernus, tarptautinius diagnostikos ir gydymo algoritmus atitinkantis uždegiminių žarnyno ligų gydymas, todėl tokiomis ligomis sergantiems pacientams žymiai rečiau prireikia operacijų, išgyvenamumas siekia bendrą populiacijos lygį.
Serga ir jauni, ir vyresni
Doc. Goda Sadauskaitė atkreipė dėmesį, jog pažymėdama pasaulinę lėtinių uždegiminių žarnyno ligų dieną Opinio kolito ir Krono ligos asociacijų federacija siunčia žinutę visuomenei, kad šios ligos neturi vieno konkretaus amžiaus.
„Jomis susergama įvairiame amžiuje, ir kuo jaunesni suserga, tuo liga pasireiškia agresyviau, – pabrėžė ji. – Ligonis viduriuoja, dažnai – su krauju, dėl to ilgam tampa nedarbingas. Kaip mokytis, kaip dirbti, kaip aktyviai gyventi? Ar galima kurti šeimą, ar galima gimdyti? Klausimų būna labai daug ir įvairių“.
Anot docentės, didžioji tokiomis ligomis sergančių pacientų dalis – asmenys nuo 20 iki 40 metų, o apie 15 proc. pacientų suserga sulaukę 60 ir daugiau metų. Šiems asmenims ligos eiga esti kiek švelnesnė, bet bėda ta, kad vyresniame amžiuje dažnas serga ir gretutinėmis ligomis, todėl žarnyno ligas sunkiau diagnozuoti, ilgiau nepradedamas taip reikalingas gydymas. Be to, susirgus vyresniame amžiuje, kyla didesnė komplikacijų grėsmė.
„Vyresniame amžiuje tokie ligoniai visuomenėje yra mažiau matomi, nes paprastai jau būna pensijoje, todėl mūsų federacija kviečia atkreipti dėmesį į žarnyno ligų apraiškas vyresniame amžiuje, – kalbėjo docentė G. Sadauskaitė. – Nes jei jaunesnius pacientus dalinai gelbsti stipresnė imuninė sistema, tai vyresniame amžiuje ji yra silpnesnė, dėl to kyla papildomų problemų, kurios apsunkina šių ligų gydymą. Pavyzdžiui, dėl vartojamų vaistų kitoms ligoms gydyti gali būti vaistų nesuderinamumas, gali išsivystyti nepageidaujamos reakcijos ir panašiai“.
Į pagalbą – išmanioji programėlė
Dr. Benediktas Kurlinkus pristatė išmaniąją programėlę „For You, With You“, kuri palengvina žarnyno ligos eigą – tampa tarsi ligonio skaitmeniniu kompanionu: primena apie vizitus pas gydytoją, laukiančius tyrimus, vaistų vartojimą bei suteikia visą kitą reikalingą informaciją.
Išmaniajame įrenginyje turint šią programėlę, galima susikurti savo asmeninį profilį ir individualizuoti visą čia esančią informaciją. Profilyje esanti informacija suteikia grįžtamąjį ryšį tokį pacientą prižiūrintiems sveikatos priežiūros specialistams, kad jie žinotų, kaip sekasi, ir galėtų atsakyti į klausimus arba išsklaidyti ligoniui kilusį nerimą.
Ši skaitmeninė programėlė telefone ar planšetėje suteikia ir gyvensenos patarimų, kurie padeda kovoti su liga. Keliaujant ar atsidūrus nepažįstamoje vietoje ji padeda susirasti net ir viešąjį tualetą, kas tokiam ligoniui kartais būna ypatingai svarbu ir reikalinga pasiekti labai greitai.
Kadangi neretai susirgus žarnyno liga kyla klausimų, ar reikia atsisakyti kokių nors maisto produktų ar kaip nors ypatingai maitintis, šioje programėlėje galima rasti ir patiekalų receptų, pridėti juos prie savo pasirinkimų bei įtraukti į individualų mitybos planą.
Po to konferencijos dalyviai atsakė į žurnalistų klausimus.
BNS nuotraukos