Nors žmonių gyvenimo trukmė pastaruoju metu ilgėja, daugelis ligų, ypač akių – jaunėja. Prastėjančiu regėjimu skundžiasi vis jaunesni asmenys. Prastėjanti rega, akių nuovargis, ašarojimas, šviesos baimė, besidvejinantis vaizdas ir kiti panašūs požymiai gali būti pirmieji labai rimtų akių ligų – glaukomos, kataraktos, amžinės geltonosios dėmės degeneracijos – signalai. Šios ligos anksčiau buvo laikomos būdingomis tik vyresnio amžiaus žmonėms, bet situacija keičiasi.
Plačiau apie vieną klastingiausių akių ligų – glaukomą, jos diagnostikos ir gydymo galimybes kalbamės su LSMUL Kauno klinikų Akių ligų konsultacinio diagnostinio skyriaus vadove, Lietuvos glaukomos draugijos prezidente prof. dr. Ingrida Janulevičiene.
Pasaulyje apie 80 mln. 40–80 metų gyventojų serga glaukoma. Ar tai realūs skaičiai ir ką jie sako? Kodėl ši liga vadinama klastinga?
Glaukoma yra laikoma pagrindine negrįžtamo aklumo priežastimi pasaulyje – tai reiškia, kad susirgus glaukoma prarasto regėjimo sugrąžinti nebeįmanoma. Grįžtamu aklumas laikomas, kada sugrąžinti prarastą regėjimą galima atliekant chirurginę operaciją, pavyzdžiui, kai aklumą sukelia katarakta arba drumsta ragena. Besivystančiose Azijos, Afrikos šalyse kataraktos sukelto aklumo rodikliai yra labai aukšti. Ir pirmiausia dėl to, kad sunkiai prieinamas operacinis gydymas bei būtinoji slauga.
Glaukoma vadinama klastinga liga, nes žmogus praranda regėjimą nieko nejausdamas – ilgą laiką ši liga nesukelia jokių simptomų. Nerimą kelia prognozės: manoma, kad iki 2040 metų glaukoma gali sirgti apie 112 mln. pasaulio gyventojų. Sergančiųjų skaičius iš tiesų žaibiškai didėja. Nerimą kelianti situacija klostosi ne tik dėl to, kad populiacija sensta, žmonės ilgiau gyvena. Liga vystosi net ir taikant profilaktiką, naudojant pačias geriausias diagnostikos priemones. Todėl turbūt tenka pripažinti, jog dar labai daug ko nežinome apie glaukomą. Kitas gąsdinantis faktas yra tai, jog pasaulyje apie 50 proc. glaukomos atvejų yra nediagnozuota. Būtent tiek žmonių jau serga, bet nieko nejaučia, o progresuodama liga gali sukelti aklumą. Dažnai, išsivysčius vienos akies aklumui, pacientas kreipiasi į gydytoją skųsdamasis, jog prastai ja mato. Ir nors tos akies regėjimo sugrąžinti jau nebegalima, tačiau įmanoma sustabdyti kitos akies regėjimo blogėjimą. Gydymo tikslas – kad pacientas sulauktų senatvės bent jau su likutiniu matymu.
Pakalbėkime apie ankstyvą glaukomos diagnostiką, kas gali paskatinti kreiptis į gydytoją oftalmologą? Ar reikėtų sunerimti pajutus simptomus, kurie šiek tiek panašūs į sausos akies sindromo ir gali tarsi apgauti pacientą?
Pradėčiau nuo to, kad kas ketvirtas pacientas, atvykstantis pas akių gydytoją, skundžiasi simptomais, būdingais sausos akies sindromui. COVID-19 pandemijos laikotarpiu, kai daugiau dirbame prie kompiuterių, dažniau žvelgiame į planšetės, telefono, televizoriaus ekraną ir dar automobilyje įsijungiame oro kondicionierių, vėdinimą, sausos akies sindromo atvejai tapo dažnesni. Sausa akis pasireiškia smėlio jausmu akyse, nuolatiniu diskomfortu, padidėjusiu ašarojimu, kai akis tarsi pati stengiasi apsisaugoti nuo sausumo didesniu refleksiniu ašarojimu. Tačiau problema yra akies paviršiuje – nesusidaro kokybiška akį dengianti ašarų plėvelė ir akis išlieka sausa. Glaukoma, kaip jau minėjau, yra besimptomė. Glaukoma gali būti uždaro kampo ir jos eiga gali būti priepuolinė, tačiau ši forma gerokai retesnė. 90 proc. atvejų glaukoma yra lėtinės eigos atviro kampo be jokių subjektyvių simptomų. Gydytojai oftalmologai konsultuodami pacientus dėl sausos akies ir atlikdami tyrimus neretai nustato glaukomą, amžinę geltonosios dėmės degeneraciją ar kataraktą.
Plačiau skaitykite LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALE, 2022 m. nr. 4