Galvos svaigimas – gan subjektyvus pojūtis, apimantis tokias sąvokas kaip svaigimas, svaigulys ir nestabilumas. Epidemiologinių tyrimų duomenimis, svaigimo epizodų bent kartą per metus patiria iki 20 proc. (kas penktas) suaugusių žmonių, kas ketvirtas iš jų – vestibulinį galvos svaigimą (vertigo). Su amžiumi galvos svaigimo paplitimas didėja, moterims jis 2–3 kartus didesnis negu tarp vyrų.
Galvos svaigimą apibūdinančios sąvokos
- Svaigulys (vertigo): aplinkos judėjimo iliuzija. Galima priežastis – periferinis arba centrinis vestibulinės sistemos sutrikimas.
- Nestabilumas: pojūtis – tarsi eitum kaip apkvaitęs. Priežastis – lėtai progresuojančios lėtinės nervų sistemos ligos.
- Alpimo jausmas: temsta akyse, atrodo, kad tuoj nualpsiu. Priežastis – globali galvos smegenų hipoperfuzija (ortostatinė, situacinė, medikamentinė hipotenzija).
- Nespecifinis svaigulys: būdingi visi minėti galvos svaigimo pasireiškimai arba nė vienas, pacientą apima baimė, kad gali numirti. Priežastis – dažniausiai nevestibulinis svaigimas (funkcinis / psichogeninis).
Diagnostika
Siekiant išsiaiškinti, kas konkrečiai vargina pacientą, reikėtų jo paklausti: ar šiuo metu vargina svaigimas, ar seniai vargina, ar verčiantis lovoje svaigsta galva, ar serga migrena, ar svaigsta tik einant, ar stovint, ar nesutrikusi klausa, ar neskauda ausų, galvos, krūtinės? Pagal paciento atsakymus galima įvertinti, ar svaigimas ūminis, ar lėtinis, nuolatinis ar epizodinis, įtarti galimą svaigimo priežastį.
Potencialiai pavojingi ligonio nusiskundimai
Plačiau skaitykite žurnale OTORINOLARINGOLOGIJOS AKTUALIJOS, 2022 m. nr. 1
freepik.com iliustracija