Austėja Pečeliūnienė
Nacionalinis Lietuvos operos ir baleto teatras
Reikšminiai žodžiai: balso nuovargis, pavargęs balsas, balso profesionalai, balso klostės.
Santrauka. Balso nuovargis – subjektyvus jausmas, kad dainuoti ar kalbėti reikia daugiau pastangų, šis jausmas atslūgsta pailsėjus. Balso nuovargis gali pasireikšti kartu su girdimu užkimimu, akustinių parametrų pokyčiais, vizualiniais balso klosčių gleivinės pokyčiais, arba be jų. Šiuo metu egzistuoja keletas hipotezių apie balso nuovargio fenomeną sukeliančius mechanizmus, o pagrindiniai duomenys remiasi empirinių studijų rezultatais. Straipsnio tikslas – apžvelgti svarbiausius mokslinius tyrimus apie balso nuovargį didžiausią dėmesį skiriant balso nuovargio prigimčiai, atsiradimo mechanizmui, diagnostiniams metodams.
VOCAL FATIGUE
Keywords: Vocal fatigue, tired voice, occupational voice users, vocal folds.
Summary. Vocal fatigue is a perception by the voice user, that manifests primarily as a sense of increased vocal effort and subsides with the voice rest. It may occur with or without voice quality changes, changes in acoustic or endoscopic parameters. Several hypotheses exist concerning its underlying mechanism, and a range of empirical studies have examined its manifestation. This article reviews the literature pertaining to the nature, underlying processes, and salient features of vocal fatigue as well as possible diagnostic methods.
Įvadas
Daugiau nei ketvirtadalio Lietuvos gyventojų profesiniame gyvenime balsas turi lemiamos reikšmės, visi šie žmonės priskiriami balso profesionalų grupei (mokytojai, gydytojai, žurnalistai, aktoriai ir t. t.). Balso nuovargis – otorinolaringologo praktikoje dažnai girdimas skundas ir vienas dažniausių negalavimų, kasdien varginančių balso profesionalus [1–8]. Nepaisant problemos masto, balso nuovargio kilmė iki šiol tebėra aktualus diskusijų objektas. Pacientai ir gydytojai balso nuovargio sąvoką dažniausiai vartoja kalbėdami apie patirtą per didelį balso krūvį, kai subjektyviai ar objektyviai jaučiama, kad dainuoti ar kalbėti reikia papildomų pastangų, tačiau mokslo bendruomenėje kol kas nėra bendro sutarimo, kada tiksliai vartoti balso nuovargio sąvoką ANG ligų kontekste. Manoma, kad įprastai balso nuovargis atspindi organizmo adaptaciją po balso krūvio ir jį sukelti gali vidiniai raumeniniai ir neraumeniniai veiksniai ar centrinės nervų sistemos faktoriai [6–8].
Welham ir Maclagan [6] savo apžvalgoje apie balso nuovargį rado aiškų ryšį tarp gerklų patologijos ir balso nuovargio, tačiau išlieka neaišku, ar balso nuovargis yra faktorius, lemiantis ligų atsiradimą, ar tėra pasekmė, o galbūt gali egzistuoti nepriklausomai nuo kitų būklių. Taip pat yra duomenų dėl galimos genetinių veiksnių įtakos [9].
Vidiniai veiksniai. Raumenų nuovargis
Viena pirmųjų hipotezių teigė, kad balso nuovargį galėtų sukelti po intensyvaus balso krūvio raumenyse susikaupę medžiagų apykaitos produktai ir dėl to sumažėjęs vidinių gerklų raumenų susitraukimo greitis [8]. Gerklų vidiniai raumenys (pvz., balso klosčių įtempimą reguliuojantys raumenys, balso plyšį atveriantys ir užveriantys raumenys) susitraukia daugiau nei 1,800 k/val. [3]. Jei tokiu intensyvumu dirbtų didieji skeleto raumenys, po krūvio jiems atsigauti prireiktų mažiausiai 20 min. [10], tačiau lyginti šias raumenų grupes sudėtinga dėl skirtingos sandaros. Didieji skeleto raumenys sudaryti iš lėtai susitraukiančių, greit pavargstančių skaidulų, o štai gerklų vidiniai raumenys daugiausia sudaryti iš krūviui atsparių, nevargstančių raumeninių skaidulų [12].
Stimuliuojant kačių ir šunų skydinį vedegos raumenį, tyrimuose stebėtas ypatingas šio raumens atsparumas krūviui [11, 20]. Net po nuolatinės valandą trukusios stimuliacijos nebuvo nuovargio požymių. Tolesni histocheminiai tyrimai parodė, kad žmonių I ir IIA tipo raumeninių skaidulų proporcija skydiniame vedegos raumenyje bene dvigubai didesnė nei kačių ar šunų mėginiuose, taigi tikėtina, kad žmogaus organizme vidinių gerklų raumenų atsparumas krūviui būtų dar didesnis. Tyrimų duomenimis, I tipo raumeninės skaidulos (atspariausios krūviui), sudaro daugiau nei 54 proc., 2A tipo (krūviui atsparios) raumeninės skaidulos apie 37 proc. ir krūviui neatsparios 2 B tipo skaidulos apie 6 proc. žmogaus vidinių gerklų raumenų skaidulų [9, 21]. Taip pat žinoma, kad egzistuoja ir individualios raumeninių skaidulų variacijos, t. y. kai kurie asmenys genetiškai paveldi didesnį krūviui atsparių I tipo skaidulų kiekį nei kiti [9].
Kvėpavimo raumenų nuovargis
Plačiau skaitykite OTORINOLARINGOLOGIJOS AKTUALIJOSE, 2022 m. nr. 1