Šiupšinskienė Nora1, 2, Bajorinienė Rasa3, Karolina Kaminskaitė4
1LSMU MA Ausų, nosies ir gerklės ligų klinika, 2Klaipėdos universitetas, 3Respublikinė Šiaulių ligoninė, 4Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras
Raktiniai žodžiai: pepsino testas, seilių mėginys, ekstraezofaginis refliuksas.
Santrauka. Tikslas. Aptikti pepsiną pacientų, kuriems kliniškai įtarta gastroezofaginio refliukso ligos laringofaringinė forma (GERL LF), seilėse ir skrepliuose, duomenis palyginti su sveikų žmonių rezultatais ir nustatyti ryšius tarp aptikto pepsino ir pacientų klinikinių, sociodemografinių bei laboratorinių rodiklių. Metodai. Ambulatoriniame skyriuje ištirti 40 nuosekliai einančių pacientų, kuriems kliniškai įtarta GERL LF. Septyniolika suderintų pagal amžių, lytį ir žalinguosius įpročius suaugusių asmenų sudarė kontrolinę grupę (p > 0,05). Tiriamieji pildė standartizuotą validuotą Lietuvoje refliukso simptomų indekso (RSI) klausimyną. Tiriamųjų gerklų pakitimai įvertinti pagal laringoskopinį refliukso radinių įvertį (RRĮ). RSI, viršijantis 13 balų, ir RRĮ, lygus ar viršijantis 7 balus, rodė patologiją. Pepsinas seilių ir skreplių mėginiuose buvo tirtas su seroimunologiniu šoninės tėkmės diagnostikos rinkiniu. Rezultatai. GERL LF grupėje pepsino seilių mėginiuose aptikta 72,5 proc. atvejų – reikšmingai dažniau nei kontrolinės grupės asmenims (5,9 proc.) (p < 0,001). Pažingsnės logistinės regresinės analizės metodu išskirti penki veiksniai, reikšmingai prognozuojantys teigiamą pepsino testą. Tai – užpakalinės gerklų jungties hipertrofija, patologinis RRĮ, liežuvio tonzilių hipertrofija, kvėpavimo sutrikimai su dusulio epizodais ir rėmuo. Šių veiksnių derinys teisingai suklasifikavo 90,9 proc. tiriamųjų. Išvados. Pepsino seilių ir skreplių mėginiuose nustatyta daugumai pacientų, kuriems kliniškai įtarta GERL LF. Šį paprastą atlikti ir neinvazinį tyrimą galima taikyti kasdienėje klinikinėje gydytojo praktikoje.
The Usefulness of Salivary Pepsin Test in Patients with Laryngopharyngeal reflux
Key words: peptest, salivary sample, laryngopharyngeal reflux.
Summary. Objectives: To identify salivary pepsin in patients with clinically suspected laryngopharyngeal reflux (LPR) versus controls and to evaluate relationships between positive pepsin test and patients’ sociodemographic and clinical findings. Methods: In this prospective study 40 consecutive adult patients with clinically suspected LPR based on reflux-related symptoms and findings and 17 adult healthy controls evaluated at a university hospital outpatients department were selected. Groups were similar with regard to age, gender, body mass index, and unhealthy habits (p>0.05). All participants were assessed with original questionnaire for sociodemographic data and with Lithuanian version of Reflux Symptom Index (RSI) and Reflux Finding Score (RFS) for LPR. RSI>13 and RFS≥7 were considered abnormal. Samples of saliva/sputum for all participants were investigated for the presence of pepsin with a noninvasive rapid lateral flow pepsin test diagnostic device. Results: The presence of pepsin in the saliva was significantly more frequent in the LPR group than in controls: 72.5% versus 5.9%, respectively (p<0.001). Stepwise logistic regression analysis revealed that five of 23 investigated sociodemographic and clinical factors (posterior commissure hypertrophy, abnormal RFS, lingual tonsils hypertrophy, breathing troubles or choking episodes, and heartburn) were significantly related to the positive pepsin test results. Combinations of these five parameters predict positive pepsin test (overall 90.9% accuracy). Conclusions: Pepsin test was positive for most patients with suspected LPR unlike healthy ones. This noninvasive, simple diagnostic tool for LPR together with the RSI and RFS could be recommended for everyday clinical practice.
Plačiau skaitykite žurnale OTORINOLARINGOLOGIJOS AKTUALIJOS, 2022 m. nr. 1
emedicina.lt archyvo iliustracija