Atviros žaizdos, ypač giliosios lėtinės, tokios kaip sukeltos spaudimo (pragulos), lėtinio kojų venų nepakankamumo, ir diabetinės pėdos opos, dėl didelio paplitimo ir gydymo išlaidų tapo globalia visuomenės sveikatos ir ekonomikos problema. Tyrimai rodo, kad, pavyzdžiui, pragulų dažnumas siekia 11 iš 100 tūkst. gyventojų, o tarp besikreipiančių į sveikatos priežiūros įstaigas pacientų net 5–10 proc. turi ilgai negyjančių žaizdų.
Lėtinių žaizdų gydymas reikalauja daug laiko, kantrybės, išmanymo ir finansinių išlaidų. Lėtinės žaizdos yra trečioji pagal gydymo išlaidas patologija po onkologinių bei širdies ir kraujagyslių ligų.
Diabetinių pėdų opų paplitimas siekia 6 proc., o jų gydymas vien JAV kasmet atsieina 9–13 mlrd. dolerių, neskaitant paties diabeto gydymo sąnaudų.
Lėtinių žaizdų gydymui siūlomos įvairios priemonės ir metodai, tačiau jų visų efektyvumas ribotas, nes užgydyti tokias žaizdas nepašalinus jų atsiradimo priežasties, t. y. neišgydžius pirminės ligos, yra labai sunku. Vis dėlto tinkamai parinkus priemones net ir lėtines negyjančias žaizdas galima sėkmingai valdyti, užgydyti ar sumažinti jų plotą, uždegimą, eksudaciją, skatinti epitelizaciją ir išvengti recidyvo.
Neigiamo slėgio žaizdų terapija
Vienas naujų ir efektyvių lėtinių žaizdų gydymo metodų, dar mažai žinomas Lietuvoje – neigiamo slėgio žaizdų terapija. Šio metodo esmė: žaizda uždengiama orui nepralaidžiu hermetišku tvarsčiu, po juo sudaromas neigiamas slėgis, kuris fiziškai išstumia žaizdos eksudatą, mechaniškai stimuliuoja žaizdos dugno ir aplinkinius audinius, skatindamas jų regeneraciją. Neigiamo slėgio žaizdų terapija buvo sukurta beveik prieš tris dešimtmečius, bet lėtinėms žaizdoms gydyti plačiau pradėta taikyti tik pastaraisiais metais, patentavus vienkartinę neigiamo slėgio žaizdų terapijos sistemą, kuri pritaikoma individualiam pacientui, lengvai valdoma, patogi naudoti ir utilizuojama po naudojimo.
Tyrimai parodė, kad, palyginti su tradiciniais lėtinių žaizdų gydymo metodais, vienkartinė neigiamo slėgio žaizdų terapija:
- efektyviau sumažina lėtinės žaizdos plotą ir gylį;
- pagerina lėtinės žaizdos perfuziją, skatina granuliacijas;
- sumažina žaizdos komplikacijų riziką, gydymo išlaidas;
- didina paciento pasitenkinimą gydymu ir jo rezultatais;
- padeda išsaugoti pažeistą galūnę (sumažina amputacijos poreikį).
Vienkartinės neigiamo slėgio žaizdų terapijos sistemos maitinamos portatyvinių baterijų ir pagal dizainą skirstomos į dvi grupes:
- su talpykla (specialiu rezervuaru, į kurį patenka perteklinis žaizdos eksudatas);
- be talpyklos (žaizdos ir tvarsčiuose susigėręs eksudatas išgarinamas į aplinką).
Abiejų sistemų palyginamieji tyrimai parodė, kad talpyklos neturinčios sistemos praranda savo siurbiamąją galią ir nebepalaiko tinkamo neigiamo slėgio žaizdos vietoje, jei tvarstis gausiai prisigeria eksudato. Sistemų be talpyklos efektyvumas pastebimai sumažėja tvarsčiui prisigėrus 50 proc. apskaičiuotos maksimalios talpos, o po 72 val. neigiamas slėgis besiekia 15 proc. numatytojo. Tai sumažina gydymo veiksmingumą ir jis nebegali užtikrinti efektyvios eksudacijos kontrolės, audinių regeneracijos ir lėtinės žaizdos gijimo.
Žaizdos pradeda gyti nuo pakraščių, svarbiausią vaidmenį jai gyjant atlieka aplink žaizdą esantys (žaizdos aplinkos) sveiki audiniai – apie 4 cm pločio žaizdą supantis odos ruožas: iš jo žaizda gauna gijimui būtinas biologiškai aktyvias medžiagas, imunines ląsteles, deguonį. Deguonies ir kitų medžiagų trūkumas stabdo žaizdos gijimą, angiogenezę bei naujų audinių formavimąsi.
Plačiau skaitykite LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALE, 2022 m. nr. 6
emedicina.lt archyvo iliustracija