Europos kardiologų draugijos kongresas. Intervencinės kardiologijos naujienos

Prof. dr. Ramūnas Unikas, 

LSMUL KK Kardiologijos klinika

Šių metų Europos kardiologų draugijos kongrese daug dėmesio buvo skirta pagrindinėms šių laikų intervencinės kardiologijos problemoms – perkutaninių vainikinių arterijų intervencijų efektyvumui ir saugumui, esant įvairioms klinikinėms situacijoms, antitrombocitinių vaistų reikšmei ir galimybei sumažinti jų skaičių bei gydymo jais trukmę, gydant sergančiuosius išemine širdies liga, taip pat vožtuvų intervencinėms procedūroms.

Vainikinių arterijų procedūrų prieiga – radialinė ar femoralinė?

Jau keletą metų Europos kardiologų draugijos gairėse yra rekomenduojama daugumą perkutaninių vainikinių arterijų intervencijų (PVAI) atlikti per radialinę (stipininės arterijos) prieigą, tiek esant ūminiams vainikinių arterijų sindromams, tiek stabiliajai išeminei ligai, jei tik yra patyrusių šioje srityje gydytojų ir yra tokia galimybė. Atliekant PVAI per stipininę arteriją, patikimai sumažėja reikšmingų kraujavimų, ūminio inkstų pažeidimo ir mirčių skaičiai, ypač ūminių vainikinių arterijų sindromų pacientams.

Tyrėjų grupė (Radial Trialists’ Collaboration) kongrese pateikė duomenis, gautus atlikus keleto klinikinių tyrimų (COLOR, MATRIX, RIFLE-STEACS, RIVAL, SAFARI-STEMISAFE-PCI for Women ir STEMI-RADIAL) rezultatų metaanalizę, kuri patvirtino beveik 25 proc. mažesnį mirštamumą stipininės prieigos grupėje, palyginti su šlaunies arterijos prieigos grupe.

Išanalizuoti 21 600 pacientų (vidutinis amžius – 63,9 metų, 31,9 proc. buvo moterų), iš kurių 75,2 proc. buvo atlikta PVAI, 24,8 proc. – vainikinių arterijų angiografija, duomenys. Pusei pacientų buvo naudojama stipininė prieiga. Dauguma pacientų sirgo ūminiais vainikinių arterijų sindromais – 48,6 proc. be ST pakilimo ir 46,2 proc. – su ST pakilimu.

Per 30 dienų mirštamumas dėl visų priežasčių buvo 23 proc. mažesnis stipininės prieigos grupėje (1,6 proc., palyginti su 2,1 proc.; p = 0,012). Gydant 214 pacientų, išvengiama vienos mirties, jei naudojama stipininė prieiga. Mirštamumo sumažėjimas buvo reikšmingas visuose pogrupiuose, ypač jei pacientui buvo anemija iki procedūrų. 

Didžiųjų kraujavimų buvo 45 proc. mažiau tarp stipininės prieigos pacientų (1,5 proc. ir 2,7 proc.; p < 0,001), stacionarinio gydymo trukmė taip pat buvo mažesnė.

Įdomiausia, kad mirštamumo sumažėjimas buvo reikšmingiausias jau per pirmąsias dvi dienas po procedūros.

Kairiosios vainikinės arterijos kamieno pažaida – perkutaninė intervencija ar chirurgija?

Kongrese paskelbti ROLEX registro, analizavusio kairiosios vainikinės arterijos kamieno PVAI rezultatus, duomenys. Iš SYNTAX ir kitų tyrimų rezultatų yra žinoma, kad PVAI yra alternatyva chirurginei operacijai, esant kairiosios vainikinės arterijos kamieno pažaidai ir mažam ar vidutiniam SYNTAX balų skaičiui. 

Išanalizuoti vienerių metų ROLEX registro rezultatai. Tyrime 250 pacientų buvo implantuoti kamieno stentai (Resolute OnyxTM, Medtronic), vadovaujantis vien angiografijos vaizdais, ir 200 pacientų, kamieną papildomai vertinant vidukraujagysliniu ultragarsu ar optine koherentine tomografija (1, 2 pav.). Panaudojus papildomus intervencinius vaizdinius tyrimus, per vienerius metus įvyko tik vienas miokardo infarktas ir viena mirtis. 

Rezultatai patvirtino tokių tyrimų naudą.

REVIVED-BCIS2 tyrimas

Plačiau skaitykite LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALE, 2022 m. nr. 7

freepik.com iliustracija