Prof. dr. Sigita Glaveckaitė,
Vilniaus universitetas
2022 m. rugpjūčio 26–29 dienomis Europos bei pasaulio kardiologų dėmesys bei pašnekesių temos sukosi apie Europos kardiologų draugijos (EKD) metinį kongresą, kuris vyko vis dar vasara alsuojančiame Barselonos mieste. Kongreso dėmesio centre šiais metais buvo širdies vaizdiniai tyrimai. Pabandžiau iš gausybės puikių pranešimų ir naujienų parinkti tas, kurios būtų reikšmingos mūsų kasdienei klinikinei praktikai.
Dirbtinio intelekto taikymas vaizdiniuose tyrimuose įsibėgėja
Viena iš dažnai nagrinėtų temų buvo dirbtinio intelekto (DI) taikymas vaizdiniuose širdies tyrimuose. Kaip dirbtinis intelektas galėtų pagelbėti kardiologui kasdieninėje klinikinėje rutinoje? Karštosios sesijos metu buvo pristatyti perspektyviojo, dvigubai aklo EchoNet-RCT tyrimo, kuriame analizuota beveik 3 500 ultragarsinių tyrimų, rezultatai. Šio tyrimo iniciatoriai siekė ištirti, ar ultragarso techniko, ar dirbtinio intelekto atlikti kiekybiniai echokardiografiniai kairiojo skilvelio išstūmio frakcijos (KSIF) matavimai labiau atitinka patyrusio kardiologo atliekamus KSIF matavimus. Tyrimas parodė, jog DI atliktas KSIF įvertinimas buvo pranašesnis nei pradinis ultragarso techniko vertinimas – tiek laiko, tiek ir atitikimo su kardiologo matavimais atžvilgiu. Taigi, DI panaudojimas klinikinėje praktikoje, tikėtina, pateiktų greitus, tikslius ir patikimus KSIF matavimus, kurie padėtų anksčiau nustatyti širdies funkcijos pokyčius bei optimizuoti KSIF vertinimo trukmę.
Kitas įdomus tyrimas, kuriame naudota DI pagrįsta metodika aortos stenozei nustatyti, buvo AI-ENHANCED AS. Tyrimo tikslas buvo sukurti ir įvertinti DI pagrįstą sprendimus priimti padedantį algoritmą, padedantį nustatyti, ar pacientas serga didelio laipsnio aortos stenoze, pasitelkiant įprastinių patikrų echokardiografinius vaizdus, esančius Australijos nacionaliniame echokardiografijos registre. Išanalizuota daugiau kaip milijonas tyrimų, atliktų 631 824 pacientams. Modelio gebėjimas nustatyti didelio laipsnio stenozę buvo puikus – plotas po ROC kreive siekė 0,986. Taigi, pristatytas DI algoritmas didelės apimties realios praktikos registre nustato, kurie pacientai turi hemodinamiškai reikšmingą aortos stenozės fenotipą, ir geba stratifikuoti šių pacientų riziką.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkų grupės atstovas bei kompanijos Ligence vadovas gyd. Arnas Karužas kongreso metu pristatė Lietuvoje sukurtą DI pagrįstą kairiojo prieširdžio tūrio matavimo krūvio echokardiografijos vaizduose metodiką, kuri gerai koreliavo su patyrusių kardiologų atliekamais atitinkamais matavimais. Taigi, DI po truputį skinasi kelią į kasdienę klinikinę praktiką, nors dar lieka nemažai su jo taikymu susijusių etinių, algoritmų patikimumo, DI pridėtinės vertės ir teisinio reglamentavimo iššūkių.
Vaizdiniai tyrimai naujosiose gairėse įsitvirtino
Plačiau skaitykite LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALE, 2022 m. nr. 7
Nuotraukoje – prof. dr. S. Glaveckaitė
emedicina.lt archyvo nuotrauka