Šlapimo takų infekcijos: iššūkiai ir gydymo galimybės

Šlapimo takų infekcijos (ŠTI) gali pasireikšti bet kurioje šlapimo takų dalyje: šlapimo pūslėje (cistitas), šlaplėje (uretritas) ar inkstuose. Dauguma šlapimo takų infekcijų yra bakterinės etiologijos ir lengvai išgydomos antibiotikais. ŠTI skirstomos į komplikuotas ir nekomplikuotas. Nekomplikuotas ŠTI dažniausiai sukelia gramneigiamos bakterijos Escherichia coli (apie 85 proc. bendruomenėje ir 50 proc. ligoninėje įgytų ŠTI).

Komplikuotų ŠTI gali atsirasti dėl šlapimo takų anatominių anomalijų, fiziologinių šlapimo takų pokyčių (pvz., nėštumo metu) ar kai organizmas tinkamai nereaguoja į gydymą antibiotikais bei esant kitų rizikos veiksnių. E. coli sukelia 50 proc. komplikuotų ŠTI.

Kiti ŠTI sukėlėjai yra enterokokai, stafilokokai, pseudomonos, klebsielės, Proteus mirabilis bei kitos enterobakterijos. Dažniausiai ŠTI susergama patogenams retrogradiškai pakilus į šlapimo takus per šlaplę. Bakterijos, kurios yra normali žarnyno mikrobiota, kolonizuoja tarpvietę, makštį bei tolimąją šlaplės dalį, o iš šlaplės gali pasiekti šlapimo pūslę ir sukelti cistitą. Iš šlapimo pūslės bakterijos šlapimtakiais gali pakilti į inkstus ir sukelti pielonefritą. Moterų šlaplė trumpesnė nei vyrų, dėl to ŠTI dažniau pasitaiko moterims.

Besimptomė suaugusiųjų bakteriurija

Besimptome suaugusiųjų bakteriurija vadinamas simptomų nesukeliantis bakterijų augimas šlapime. Tai dažna būklė, ją sukelia komensalinių mikroorganizmų kolonizacija šlapimo takuose. Klinikiniai tyrimai rodo, kad besimptomė suaugusiųjų bakteriurija gali būti naudinga organizmui (žmogui), nes saugo jį nuo simptominių šlapimo takų superinfekcijų. Dabartiniu požiūriu besimptomė suaugusiųjų bakteriurija turėtų būti gydoma tik tuomet, kai tikėtina, kad gydymas duos naudos pacientui ir padės išvengti mikroorganizmų atsparumo formavimosi. Nėščių moterų besimptomė bakteriurija visada gydoma, nes gydymas pagerina nėštumo ir gimdymo išeitis.

Besimptomė bakteriurija nustatoma 1–5 proc. sveikų moterų premenopauzės periodu. Tarp vyresnio amžiaus vyrų ir moterų besimptomės bakteriurijos dažnis siekia 4–19 proc., sergančiųjų diabetu populiacijoje – 0,7–27 proc., nėščių moterų – 2–10 proc., institucijose (pavyzdžiui, globos namuose) gyvenančių žmonių grupėje – 15–50 proc., po nugaros smegenų traumų – 23–89 procentus.

Jaunesniems vyrams besimptomė bakteriurija pasitaiko retai, ją nustačius galima įtarti lėtinį bakterinį prostatitą. 

Naujausi labai jautrūs molekuliniai tyrimai parodė, kad visų žmonių, įskaitant visai sveikus ir besimptomius, apatiniuose šlapimo takuose gausu įvairių mikroorganizmų, taigi, galima sakyti, visi esame „bakteriuriški“. Šis komensalinių mikroorganizmų kompleksas ir vadinamoji besimptomė bakteriurija saugo nuo patogenų įsigalėjimo ir simptominių ŠTI atsiradimo. 

Esant besimptomei suaugusiųjų bakteriurijai šlapime nustatomos beveik tos pačios bakterijos kaip ir esant nekomplikuotai ar komplikuotai ŠTI, mikroorganizmų spektras priklauso nuo esamų rizikos veiksnių.  

Diagnostika

Plačiau skaitykite LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALE, 2022 m. nr. 7