„Farmacija ir laikas“. Ūminio skausmo problema ir valdymas

Norvilė Jotautaitė,

LSMUL Kauno klinikos

Nustatyta, kad net 90 proc. asmenų, sergančių įvairios kilmės ūminėmis ligomis, skundžiasi skausmu. Nuolat tobulėjant medicinos ir farmacijos pramonei, tobulėja ir skausmo gydymo galimybės. Šiandieninė skausmą malšinančių vaistų pasiūla yra labai plati, todėl belieka tik pasirinkti tinkamiausią ir veiksmingiausią medikamentą atsižvelgiant į paciento būklę ir klinikinę situaciją. Vaistas skausmui malšinti turi pasižymėti greita veikimo pradžia, veiksmingumu bei geru toleravimu [1]. 

Ūminio skausmo problema

Ūminį skausmą kenčiantis žmogus patiria diskomfortą, didėja deguonies poreikis, atsiranda psichologinių problemų. Jei skausmas tinkamai negydomas, pasidaro baisu jį patirti vėl – gali atsirasti ilgalaikis nerimas, nemiga, o pats skausmas gali netgi sustiprėti. Yra pastebėta, kad skausmą patiriantis žmogus yra daug jautresnis, nervingesnis, jam sunkiau atsipalaiduoti ir galvoti apie ką kitą – mintis užvaldo skausmas, jo keliami nemalonūs pojūčiai ir nepatogumai. Ūminio skausmo negydant, kyla ir lėtinio skausmo išsivystymo rizika, todėl ūminį skausmą būtina malšinti efektyviausiomis gydymo priemonėmis [2]. 

Ūminio skausmo mechanizmas

Ūminis skausmas paprastai yra nocicepcinio pobūdžio ir atsiranda kaip atsakas dėl audinių pažeidimo. Periferinius skausmo receptorius aktyvina uždegiminės molekulės (pvz., prostaglandinai, histaminas) ir sukuria veikimo potencialą, kuris, perduodamas į antrosios eilės neuronus nugaros smegenyse, kyla nugariniu gumburo laidu į smegenų žievę. Be to, projekcijos kylančios į medialinę gumburo dalį, retikulinę aktyvinimo sistemą ir pagumburį, greičiausiai yra atsakingos už nemalonias emocijas ir susijaudinimą, susijusį su skausmu. Stiprėjančių skausmo signalų perdavimą tuo pačiu metu slopina mažėjančios projekcijos iš supraspinalinių struktūrų. Šios struktūros išskiria slopinančius neuromediatorius (pvz., noradrenaliną, serotoniną), kad jie hiperpoliarizuotų kylančius neuronus ir suteiktų endogeninę analgeziją [3].

Uždegiminės reakcijos ūminio skausmo epizodais paskatina ciklooksigenazę-2 (COX-2) ir padidina prostaglandinų, kurie prisideda prie periferinio ir centrinio jautrumo, ekspresiją. Nustatyta, kad nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo atlieka labai svarbų vaidmenį slopinant nocicepcinę hiperalgeziją. Geriamieji vaistai, COX-2 inhibitoriai, taip pat puikiai prasiskverbia per hematoencefalinį barjerą ir turėtų būti laikomi bei skiriami kaip pirmos eilės terapinė ir prevencinė priemonė nuo ūminio skausmo [3].

Deksketoprofenas

Plačiau skaitykite žurnale FARMACIJA IR LAIKAS, 2022m. nr. 5

emedicina.lt archyvo iliustracija