„Farmacija ir laikas“. Vaikų ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos

Norvilė Jotautaitė,

LSMUL Kauno klinikos

Ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos (ŪVKTI) yra labai dažnos tarp vaikų ir pasireiškia kosuliu, gerklės skausmu, nosies užgulimu, sloga, kartais gali kartu atsirasti karščiavimas. Trumpiau šio tipo infekcijas galima vadinti tiesiog peršalimu. ŪVKTI yra pagrindinė vaikų ambulatorinių vizitų priežastis [1]. Vidutiniškai vaikai per pirmuosius dvejus gyvenimo metus kasmet užsikrečia viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis nuo dviejų iki aštuonių kartų. Darželį  lankantys vaikai per metus šiomis infekcijomis gali užsikrėsti net iki 14 kartų. Vyresni vaikai serga nuo trijų iki šešių kartų per metus [2]. Nors dažniausiai ŪVKTI praeina savaime, yra gana didelė tikimybė, kad vaikams išsivystys apatinių kvėpavimo takų infekcijos, astma, timpanitas, febriliniai traukuliai. Kadangi ūmines viršutinių kvėpavimo takų infekcijas dažniausiai sukelia skirtingų tipų virusai, veikiantys skirtingais patogeneziniais mechanizmais, plačiai paplitęs šių infekcijų gydymas antibiotikais yra vertinamas labai prieštaringai dėl nepatenkinamo poveikio virusams. Netinkamai skiriami antibiotikai vaikams dažniau sukelia atsparumą vaistams, taip pat gali padidinti tokių ligų, kaip su antibiotikais susijęs viduriavimas, diabetas, autoimuninės ligos, astma bei nutukimas, riziką [1].

Ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos

Ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos – tai nevienalytė ligų grupė, kuriai priklauso gripas, paragripas, adenovirusinė, rinovirusinė, respiracinė sincitinė ir koronavirusinė infekcijos. Šios infekcijos sukelia viršutinių kvėpavimo takų uždegimą, galintį pažeisti ne tik viršutinius kvėpavimo takus, bet ir atskiras jų dalis [3]. Šias infekcijas platina užsikrėtęs žmogus, užsikrečiama lašeliniu būdu per orą (su seilių dalelėmis čiaudint, kosint) arba turint tiesioginį sąlytį. ŪVKTI dažniau sergama rudens ir žiemos laikotarpiu. Virusai itin suaktyvėja esant ryškiems temperatūrų svyravimams [3]. 

ŪVKTI būdinga staigi pradžia, karščiavimas, sloga, nosies užgulimas, kosulys, dusulys, gerklės skausmas, čiaudėjimas, ašarojimas. Užsikrėtus simptomų gali atsirasti per kelias valandas. Dauguma peršalimo ligų trunka nuo trijų iki septynių dienų, nors kartais įvairūs simptomai gali išlikti net iki dviejų savaičių. Virusai infekcijos metu slopina imuninę sistemą, tai savo ruožtu gali sukelti antrinę virusinę ar net bakterinę infekciją [3].

Komplikacijos

Plačiau skaitykite žurnale FARMACIJA IR LAIKAS, 2022 m. nr. 5