Fizinės medicinos ir reabilitacijos gyd. dokt. Aurelija Beigienė,
LSMU SF Reabilitacijos klinika
Dėl pažangiosios medicinos visame pasaulyje daugėja vyresnio amžiaus žmonių, prognozuojama kad iki 2050 metų kas šeštas žmogus pasaulyje bus vyresnis nei 65 metų amžiaus (16 proc.), palyginti su 1 iš 11 žmonių (9 proc.) 2019 metais [1]. Sparčiai senstant visuomenei, daug dėmesio skiriama senatvinio silpnumo sindromui (SSS). Tai kliniškai atpažįstama geriatrinė būklė, kai dėl su amžiumi susijusių pokyčių ir mažėjančio fiziologinio rezervo sumenksta fizinis pajėgumas ir gebėjimas susidoroti su lėtiniais ir ūminiais stresoriais.
Ūminis vainikinių arterijų sindromas ar širdies operacija sukelia fiziologinį stresą, šią būklę apsunkina ilgalaikė priverstinė gulima padėtis ir nepakankama mityba [2]. Todėl beveik 30 proc. į kardiologinę reabilitaciją atvykusių vyresnio amžiaus žmonių raumenų jėga ir masė, fizinis pajėgumas būna sumažėję [3, 4], tai turi didelę įtaką pusiausvyrai, eisenai, bendram gebėjimui atlikti kasdienės veiklos darbus [5]. Yra įrodyta, jog SSS yra susijęs su blogesniais klinikiniais rezultatais, tokiais kaip griuvimai, hospitalizavimas, negalia, slaugos poreikis ir mirtis [6, 7].
2012 metais paskelbta pirmoji sisteminė apžvalga apie SSS paplitimą, tuo metu vidutiniškai 10,7 proc. vyresnio amžiaus žmonių bendrojoje populiacijoje buvo silpni, o 41,6 proc. – pažeidžiami [8]. Palyginti, naujausia 2021 metų metaanalizė parodė didesnį paplitimą: 16 proc. SSS ir 45 proc. pažeidžiamų asmenų [9]. Svarbu tai, jog ligoninėse, slaugos namuose SSS nustatomas dažniau nei bendrojoje populiacijoje – neseniai atliktos metaanalizės duomenimis, šis skaičius siekia net 45 proc. [10].
Senatvinio silpnumo sindromo nustatymas
Plačiau skaitykite LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALE, 2022 m. nr. 1