Profesiniai ir ekologiniai širdies ligų rizikos veiksnių ir prevencijos aspektai
Naujausias tyrimas rodo, kad beveik 2,3 mln. europiečių, ypač iš neturtingų šalių, mirtys nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) turi sąsajų su šaltu oru. Karštas oras taip pat susijęs su didesne mirties nuo ŠKL ir insulto sergant ŠKL rizika.
Europos kardiologų draugijos (EKD) kongrese pristatyto tyrimo vadovas Oslo (Norvegija) universiteto profesorius Stefanas Agewallis atkreipia dėmesį, kad globali klimato kaita pasireiškia dvejopai: vienuose regionuose oro temperatūra kyla, kitur oras vėsta. Apskaičiuota, kad vien per 2003 metų vasarą nuo karščio bangų Europoje mirė 70 tūkst. žmonių daugiau nei įprastai. Šaltas oras taip pat didina mirčių ir hospitalizacijų skaičių. Ankstesni tyrimai pateikia apibendrintus duomenis apie karščio ir šalčio poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai, kaip antai, mirčių per dieną skaičius miestuose.
EXHAUSTION tyrimo metu buvo naudojami individualūs duomenys, padedantys išskirti pažeidžiamas gyventojų grupes, kurioms reikia apsauginių priemonių, didinančių atsparumą ateities klimatiniams įvykiams. Tyrime dalyvavo 2,28 mln. suaugusių žmonių iš 5 kohortinių tyrimų, atliktų Italijoje, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje ir Švedijoje 1994–2010 metais. Dalyvių amžius svyravo nuo 49,7 iki 71,7 m., 36,0 proc. buvo moterys, 54,5 proc. – vyrai. Į tyrimą buvo įtraukti ŠKL sergantys ir nesergantys asmenys. Informacija apie dienos temperatūros vidurkius dalyvių gyvenamosiose vietose buvo gaunama iš vietinių meteorologijos stočių. Analizuota, kaip širdies ir kraujagyslių įvykių dažnis koreliuoja su dienos oro temperatūros vidurkiu.
Tyrimas parodė, kad šaltas oras buvo susijęs su mirties nuo širdies ir kraujagyslių įvykių ir ypač mirties nuo išeminės širdies ligos rizikos padidėjimu, taip pat su pirmą kartą gyvenime pasireiškusios išeminės širdies ligos atvejų skaičiumi. Oro temperatūrai nukritus nuo +5 iki –5 °C (10 laipsnių), mirties nuo ŠKL rizika padidėja 19 proc., o mirties nuo išeminės širdies ligos rizika – 22 procentais. Oro atšalimas nuo +2 iki –9 °C (11 laipsnių) buvo susijęs su pirmą kartą gyvenime pasireiškusios išeminės ligos atvejų padaugėjimu 4 procentais.
Profesorius S. Agewallis sako, kad glaudesnis žemos oro temperatūros ir mirčių dažnio ryšys nustatytas žemesnio socialinio ir ekonominio statuso vyrų populiacijoje, o naujų išeminės širdies ligos atvejų – vyresnių negu 65 metų amžiaus moterų grupėje. Karščio įtaka tirtai populiacijai buvo mažiau akivaizdi, vis dėlto oro temperatūros pakilimas nuo 15 iki 24 °C buvo susijęs su mirties nuo ŠKL rizikos ir insulto dažnio padidėjimu atitinkamai 25 ir 30 procentų. Anot prof. S. Agewallio, tyrimo rezultatai suteikia vertingos informacijos klinicistams, teikiantiems patarimų savo pacientams, kaip elgtis karštomis ar šaltomis dienomis, pavyzdžiui, gerti daugiau skysčių karštu oru.
Plačiau skaitykite LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALE, 2022 m. nr. 7