Europos Komisija paskelbė pirmąją nulinės taršos tikslo įgyvendinimo stebėsenos ir perspektyvų ataskaitą ir trečiąją švaraus oro apžvalgos ataskaitą, kuriose nustatyti būdai, kaip užtikrinti švaresnį orą, vandenį ir dirvožemį. Iš ataskaitų matyti, kad ES politika padėjo sumažinti oro taršą ir taršą pesticidais. Vis dėlto taršos lygis vis dar yra per aukštas. Sulėtėjo pažanga mažinant žalingą triukšmą, taršą maisto medžiagomis ar komunalinių atliekų susidarymą. Rezultatai rodo, jog norint, kad ES pasiektų 2030 m. nulinės taršos tikslus, reikia imtis daug ryžtingesnių veiksmų, priimant naujus kovos su tarša teisės aktus ir geriau įgyvendinant esamus.
Už Europos žaliąjį kursą atsakingas vykdomasis Europos Komisijos pirmininkės pavaduotojas Fransas Timmermansas sakė: „Privalome nedelsdami sustiprinti veiksmus, kad nutrauktume žalingą taršą. Už taršą jau sumokame mokesčiais, savo sveikata ir žmonių gyvybėmis. Kuo ilgiau delsime mažinti taršą, tuo brangiau ji kainuos visuomenei. Mūsų pirmoji nulinės taršos stebėsenos ataskaita rodo, kad nauda, kurią gauname dėl švaraus oro, vandens ir geros būklės dirvožemio, gerokai atsveria investicijų išlaidas.“
Už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius sakė: „Šiandien pateikiame įtikinamų įrodymų, kuriais raginama imtis plataus užmojo veiksmų taršai mažinti. Iš ataskaitų matyti, kad ES nulinės taršos tikslas yra realistiškas ir įmanomas, tačiau tik tuo atveju, jei paspartinsime pasiūlymų dėl teisės aktų priėmimą ir ryžtingiau įgyvendinsime galiojančius ES taršos teisės aktus. Taip pat tikiuosi, kad šiandienos ataskaitos padės įtikinti mūsų pasaulinius partnerius vykstančiose COP 15 derybose dėl biologinės įvairovės susitarti dėl tiek pat plataus užmojo tikslų.“
Padaryta pažanga siekiant 2030 m. tikslų, tačiau taršos lygis vis dar per aukštas
Pažanga, padaryta siekiant šešių nulinės taršos tikslų, netolygi. Mažėja tarša pesticidais, antimikrobinėmis medžiagomis ir jūrą teršiančiomis šiukšlėmis. Nedidelė pažanga padaryta triukšmo taršos, taršos maisto medžiagomis ir taršos atliekomis srityje. Kita vertus, vilčių teikia geri rezultatai, susiję su ES geriamojo ir maudyklų vandens taršos normų laikymusi (atitinkamai daugiau kaip 99 proc. ir daugiau kaip 93 proc.). Jei dėsime papildomų pastangų, galime pasiekti daugumą 2030 m. tikslų.
Vis dėlto dabartinis taršos lygis tebėra per didelis: kasmet daugiau kaip 10 proc. ankstyvų mirčių ES vis dar yra susijusios su aplinkos tarša. Jas daugiausia lemia oro tarša, triukšmo tarša ir cheminių medžiagų poveikis, kuris veikiausiai nėra iki galo įvertintas. Tarša taip pat kenkia biologinei įvairovei. Esama didelių skirtumų tarp ES valstybių narių: ankstyvų mirčių skaičius šiaurės Europos šalyse siekia apie 5–6 proc., o pietų ir rytų Europos šalyse – 12–14 proc.
Iki šiol Europos Komisija įgyvendino visus 33 2021 m. Nulinės taršos veiksmų plane paskelbtus veiksmus arba padarė pažangą juos įgyvendindama. Norint, kad jie darytų poveikį, ataskaitoje raginama greitai susitarti dėl pasiūlymų dėl teisės aktų, kuriais siekiama sumažinti žalingą taršą, ir juos priimti, o taip pat geriau vietos, nacionaliniu ir tarpvalstybiniu lygmenimis įgyvendinti galiojančius teisės aktus. Visų pirma joje daroma išvada, kad jei ES įgyvendintų visas atitinkamas Europos Komisijos pasiūlytas priemones, ankstyvų mirčių dėl oro taršos skaičius 2030 m. sumažėtų daugiau kaip 70 proc., palyginti su 2005 m., o švaraus oro priemonių teikiama nauda nusvertų jų įgyvendinimo sąnaudas ir lemtų bendrą BVP padidėjimą. Ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad svarbu skatinti pasaulines iniciatyvas ir remti trečiųjų šalių pastangas mažinti taršą.
Daugiau informacijos:
Visas pranešimas spaudai
Nulinės taršos tikslo įgyvendinimo stebėsenos ir perspektyvų ataskaita
Trečioji švaraus oro apžvalgos ataskaita ir ją pagrindžiantis tyrimas
Ryšių su žiniasklaida grupė