Ko Lietuva gali tikėtis iš ES institucijų sprendžiant aktualiausius visuomenės sveikatos klausimus?

„Pandemija parodė, kad sveikatos politika taip pat turi turėti ir aiškią europinę dimensiją. Sveikatos padėtis vienoje Europos Sąjungos (ES) valstybėje narėje priklauso nuo sveikatos padėties kitose valstybėse. Turime dirbti visos Europos Sąjungos mastu ir išnaudoti visą Europos potencialą siekdami pagerinti sveikatos sektoriaus reagavimą ir padėti visoms ES valstybėms įvykdyti savo įsipareigojimus žmonėms“, – sako Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega. Su juo plačiau aptariame ES sveikatos politikos aktualijas. 

Marius Vaščega

Kaip galėtumėte pristatyti pradėtą kurti Europos sveikatos sąjungą? Kokios pirmosios iniciatyvos ir kaip numatyta jas įgyvendinti?

Jau COVID-19 pandemijos pradžia parodė, kaip svarbu sugebėti mažinti neigiamą sveikatos krizių poveikį ekonomikos augimui, užimtumui, tarptautinei prekybai, laisvam žmonių judėjimui. Pandemija taip pat atskleidė, kokią svarbią vietą tarp ES politikos sričių turi užimti sveikatos sritis, iki šiol iš esmės buvusi nacionaline, kur svarbiausius sprendimus priima ES valstybės narės. Tad Europos Komisija 2020 m. ėmėsi kurti Europos sveikatos sąjungą, kurioje visos ES šalys kartu rengtųsi sveikatos krizėms ir į jas reaguotų, medicinos priemonės būtų prieinamos, įperkamos ir novatoriškos, o šalys bendradarbiautų siekdamos gerinti ligų prevenciją, gydymą ir vėlesnę pacientų priežiūrą. Europos sveikatos sąjunga turi tris tikslus: apsaugoti europiečių sveikatą, padėti ES valstybėms užkirsti kelią būsimoms pandemijoms ir didinti Europos sveikatos priežiūros sistemų atsparumą. 

Kalbant apie Europos sveikatos sąjungą sudarančias iniciatyvas, Europos Sąjunga pirmiausia priėmė teisės aktą dėl didelių tarpvalstybinių grėsmių sveikatai. Juo užtikrinama, kad ES galėtų vertinti rizikas, visos Europos lygmeniu reaguoti į grėsmes sveikatai ir užsitikrinti įvairių medicininių priemonių pirkimą.

Kitas žingsnis kuriant Europos sveikatos sąjungą buvo sustiprinti Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro įgaliojimus. Dabar centras ne tik teikia rekomendacijas dėl pasirengimo grėsmėms sveikatai, bet ir administruoja naują ES etaloninių laboratorijų kompetencijos tinklą. Taip pat įsteigta ES sveikatos darbo grupė, kuri, kilus dideliems protrūkiams, galėtų skubiai įgyvendinti sveikatos priežiūros intervencines priemones. Taip pat sustiprinti Europos vaistų agentūros įgaliojimai. Sustiprinę agentūros įgaliojimus galime užtikrinti, kad piliečiai visada galėtų gauti būtiniausių vaistų ir medicinos priemonių ir kad ekstremaliosiose situacijose būtų galima greičiau tvirtinti naujus vaistus.

Dar vienas Europos sveikatos sąjungos elementas – ES vaistų strategija, kuri užtikrins pacientams galimybę įsigyti naujoviškų ir įperkamų vaistų, rems ES vaistų pramonės konkurencingumą bei inovacijas.

Tačiau vienas didžiausių šios Komisijos prioritetų – kova su vėžiu, ir tam reikia sutelkti visos Europos išteklius. Kovos su vėžiu plane išdėstytas naujas ES požiūris į vėžio prevenciją, gydymą ir vėžiu sergančių pacientų priežiūrą. Turime padėti kovoti su liga visais jos etapais – nuo ligos prevencijos iki vėžiu sergančių ir jį įveikusių žmonių gyvenimo kokybės gerinimo. Daug dėmesio skiriama naujų technologijų, mokslinių tyrimų ir inovacijų panaudojimui kovojant su onkologinėmis ligomis.

Na, o pagrindinis mūsų atsakas į ateities pandemijas – veiklą pradėjusi Europos pasirengimo ekstremaliosioms sveikatos situacijoms ir reagavimo į jas institucija (HERA). Jos tikslas – užkirsti kelią ekstremaliosioms sveikatai situacijoms, jas nustatyti ir greitai į jas reaguoti. Rinkdama informaciją ir kurdama reikiamus reagavimo pajėgumus HERA numatys grėsmes ir galimas sveikatos krizes. Ekstremaliosios situacijos atveju HERA užtikrins vaistų, vakcinų ir kitų medicininių atsako priemonių kūrimą, gamybą ir platinimą. HERA bendradarbiaus su pramonės atstovais, medicinos ekspertais, mokslininkais ir mūsų pasauliniais partneriais. Taigi ji užpildys ES reagavimo į ekstremaliąsias sveikatai situacijas ir pasirengimo joms spragą, kurią pajutome COVID-19 pandemijos pradžioje. 

Plačiau skaitykite LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALE, 20220m. nr. 9