„Gyvenimas yra judėjimas, o judėjimas yra gyvenimas“ – vienas iš gerai žinomų ortopedijos posakių. Kaip ir gyvenime, taip ir judant pasitaiko įvairių nenumatytų nemalonių įvykių, tokių kaip traumos ir nelaimingi atsitikimai. Raumenų, sausgyslių ir raiščių patempimai yra vienos iš dažniausių traumų ne tik tarp sportuojančių žmonių, bet ir bendrojoje populiacijoje. Griaučių skersaruožiai raumenys yra svarbiausias komponentas, atsakingas už žmogaus judėjimą. Prisitvirtinę sausgyslėmis jie judina kaulus per sąnarius, kuriuos sutvirtina raiščiai. Šių audinių pažeidimas apriboja mobilumą ir neigiamai veikia gyvenimo kokybę susižeidus, todėl naudinga žinoti traumų prevencijos ir gydymo priemones bei taktikas.
Dažniausios traumos
Dažniausiai pažeidžiami minkštieji audiniai yra raumenys, sausgyslės ir raiščiai. Jų traumos įvyksta sportuojant ir mankštinantis, tačiau neretai traumą galima patirti ir užsiimant paprasta kasdiene veikla, pavyzdžiui, žiemą einant snieguotu, slidžiu šaligatviu.
Patempimas – tai raiščių, sausgyslių ir (ar) raumenų per didelis ištempimas ir (arba) plyšimas (dalinis arba visiškas). Labiausiai dėl raiščių patempimų pažeidžiamos kūno sritys yra čiurnos, keliai ir riešai. Čiurną galima pasitempti, kai pėda pasisuka į vidų, todėl išorinės kulkšnies raiščiai labai įtempiami. Kelio patempimas gali atsirasti dėl staigaus kelio sąnario posūkio šlaunies ir blauzdos atžvilgiu, o riešo patempimas – jei griūnama ant ištiestos rankos.
Raiščių patempimai skirstomi pagal sunkumą: I laipsnio patempimas (lengvas): nedidelis raiščio ištempimas ir šiek tiek pažeistos raiščio skaidulos. II laipsnio patempimas (vidutinio sunkumo): dalinis raiščio plyšimas; šiuo atveju, judinant sąnarį, gali atsirasti nenormalus laisvumas. III laipsnio patempimas (sunkus): visiškas raiščio plyšimas; tai gali sukelti didelį sąnario nestabilumą. Nors pažeidimo laipsnis skiriasi, bet skausmas, kraujosruvos, patinimas ir uždegimas būdingi visoms trims patempimų kategorijoms. Raumenys ir sausgyslės dažnai patempiami nugaroje arba kojoje (dažniausiai pažeidžiamos šlaunies užpakalinės pusės sausgyslės).
Įvykus traumai pacientus gali kamuoti skausmas, raumenų spazmai, raumenų silpnumas, patinimas, uždegimas ir mėšlungis.
Sumušimai atsiranda nuo tiesioginio smūgio buku daiktu į bet kurią kūno dalį. Smūgio metu sutraiškomos apatinės raumenų skaidulos ir jungiamasis audinys, nepažeidžiant odos. Sumušimas gali atsirasti pargriuvus ar prispaudus kūno dalį prie kieto paviršiaus. Sumušta vieta dažniausiai patinsta, audiniai pamėlynuoja (dėl išsiliejusio kraujo įvykus traumai), taip pat jaučiamas skausmas [3].
Patempimų ir sumušimų gydymas
Plačiau skaitykite žurnale FARMACIJA IR LAIKAS, 2022 m. nr. 6
emedicina.lt archyvo iliustracija