Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Rusnėje (Šilutės r.) sutiktas fitoterapeutas Virgilijus Skirkevičius mielai sutiko parodyti savo sodybos vaistažolių darželį ir papasakoti, kodėl reikia nepamiršti vartoti ir augalinius preparatus. Ypač jei žmogui jau per 42 metus ar jis saujomis ryja tabletes.
Pirmiausia stabtelime prie kvapiosios aniužės. Žolininkai tikina, kad tai bene garsiausia Lietuvos vaistažolė, labai tinkanti širdies ritmui sureguliuoti.
„Prieš kokius dvejus metus Lietuvos mokslininkai užpatentavo aniužę kaip augalą, galintį padėti esant širdies ritmo sutrikimams, – prisimena V. Skirkevičius. – Dabar šia kryptimi intensyviai dirbama. Kartu aiškinamasi ir jau yra duomenų, kad aniužėje esantis glikozidas turi vėžį naikinančių savybių. Fitopreparatams gaminti naudojama antžeminė aniužės dalis.“
Prieiname prie perilės. Ji, anot fitoterapeuto, irgi labai tinka širdininkams, nes gerina kraujotaką.
„Perilė – Indijos augalas, jis rekomenduojamas vartoti ir moterims, kai pykina nėštumo metu, – pasakoja Virgilijus. – Nedaug augalų gali nėščioji vartoti, kad nepakenktų vaisiui, o šitas augalas nuo pykinimo vartojamas nuo senų laikų. Geriama perilių arbata. Perilė irgi intensyviai tyrinėjama. Beje, įdomus dar ir kitas dalykas – ji auga Indijoje, Indijos žemėje, bet taip pat sėkmingai veši ir Lietuvoje. Kitas klausimas – ar augdama čia sukaupia tas pačias medžiagas? Kol kas tikslių garantijų nėra. Augalai Lietuvoje gali labai gražiai vešėti, bet tai dar ne viskas. Jie gali nesukaupti ar mažiau sukaupti tų medžiagų, kurios yra naudingiausios.“
Mėlynąją kurpelę, Lietuvoje dar vadinamą „batuku“, Virgilijaus darželyje randame jau nužydėjusią.
„Šitas augalas – nuodingiausias iš visų, kurie auga Lietuvoje, – pasakoja fitoterapeutas. – Kaip pats nuodingiausias jis apibūdinamas ir kinų, ir indų medicinoje. Kartu jis, tiksliau, iš jo gaminti preparatai, daro didelį poveikį onkologinių ligonių ląstelėms. Europos mokslininkai taip pat jį intensyviai tyrinėja. Tiesa, per ilgą laiką augalas buvo sukultūrintas, todėl neturi tiek alkaloidų, kiek tokie patys augalai Himalajuose, iš kur jie ir kilę. „Batukų“ galima rasti dažname lietuvių darželyje. O kai augalas sukultūrintas – ne toks ir nuodingas.“
Nemažai prieštaravimų esą kyla ir dėl ženšenio vartojimo.
„Tai vienas žymiausių augalų pasaulyje, – pasakoja fitoterapeutas. – Kai teko būti Singapūre, fitoterapijos kongrese, apie ženšenius kalbėjomės visą dieną. Buvo pademonstruota 12 rūšių ženšenių iš skirtingų šalių ir paaiškinta, kokios medžiagos, tai yra tie vadinamieji glikozidai, kurių šalių augaluose labiau sukaupiamos. Tai vadinasi chemizmas – kai tyrinėjama, žiūrima, vertinama, kokių veikliųjų medžiagų tas ar kitas ženšenis gali turėti.“
Anot Virgilijaus, buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad labai nedaug ženšenio rūšių auga laukinėje gamtoje. Pavyzdžiui, Mandžiūrijos ženšenis. Bet dėl to jis yra labai brangus. O Lietuvoje ženšenis esą daugiausia auginamas kultūriškai, po kokių 4 metų jo šaknis jau būna pakankamai galinga.
Galiausiai kongrese buvo atlikti laboratoriniai darbai ir pademonstruota, kaip šiandien ženšenis auginamas pramoniniu būdu. Ogi kaip pomidorai! Paruošiama terpė, į kurią įterpiama parenchimos ląstelė, ir viskas auga tame tirpale, panašėja į varškę. Ir tai vadinama ženšeniu. Ir naudojama plačiai. Tik esą klausimas, kaip toks „dirbtinis“ ženšenis veikia, ar yra jo koks poveikis.
„Manyčiau, poveikio didelio nėra, – svarsto fitoterapeutas. – Negana to, taip išaugintas ženšenis gali net turėti neigiamą poveikį – kelti kraujo spaudimą, nors apskritai ženšenis spaudimo kelti neturėtų.“
Ženšenį, anot fitoterapeuto, intensyviai tyrinėja rusų mokslininkai, siekdami išsiaiškinti, koks jo galimas poveikis centrinei nervų sistemai, o dar tiksliau – vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems vystosi Alzheimeris, demencija. Tai labai perspektyvi tyrimų sritis. Tiriami ir kiti augalai, vadinamieji adaptogenai, kurie turi panašių į antinksčių hormonų. Kai šie hormonai silpsta – žmogus sensta.
Tačiau kyla klausimų, kokiais kiekiais reikėtų ženšenį vartoti, kad jo poveikis būtų juntamas.
„Pamenu, sovietų laikais ženšenio ekstraktas būdavo pardavinėjamas gal 30 mililitrų talpos buteliukais, – prisimena Virgilijus. – Rekomenduodavo gerti po 15 lašų 3 kartus per dieną. Tai esą tonizuoja, gerina kraujotaką, spartina medžiagų apykaitą. Tuo tarpu rusų mokslininkas profesorius O. D. Barnaulovas yra pasakęs, kad tokios talpos buteliuką reikėtų išgerti vienu kartu – tik tada bus poveikis. Tačiau tokių didelių dozių dažnas prisibijo. Kad nepakenktų.“
Fitoterapeutas V. Skirkevičius pabrėžia, kad augalų terapija darosi ypač aktuali visuomenei senėjant.
Rekomenduoja rinktis vaistingųjų augalų mišinius
Plačiau skaitykite žurnale FARMACIJA IR LAIKAS, 2022 m. nr. 6
V. Grigaliūnienės nuotraukos