Prof. dr. Reda Žemaitienė, doc. dr. Daiva Stanislovaitienė,
LSMU MA Akių ligų klinika
Akių uždegiminės ligos – dažna šiuolaikinės visuomenės problema, o diagnostikos ir gydymo galimybės bei epidemiologinės situacijos įtaka šių ligų pasireiškimui – aktuali mokslinių ir klinikinių diskusijų tema.
Infekcinių akių uždegiminių ligų sukėlėjai – virusai, bakterijos, grybeliai, pirmuonys. Neinfekciniai akių uždegimai dažniausiai yra susiję su sisteminėmis – autoimuninėmis ligomis. Infekcinis ar neinfekcinis akies uždegimas gali pasireikšti skirtingose akies obuolio struktūrose (junginėje, ragenoje, kraujagysliniame dangale), laikinai ar ilgam pablogina gyvenimo kokybę, gali lemti negrįžtamą aklumą, kartais – ir akies praradimą [1].
Akies junginės uždegimas – konjunktyvitas
Dažniausiai infekciniu, virusiniu ar bakteriniu, konjunktyvitu serga vaikai bei vyresnio amžiaus suaugusieji. Jungtinėse Amerikos Valstijose ūminiu konjunktyvitu kasmet suserga 6 milijonai gyventojų [2].
Liga pasireiškia akių paraudimu, niežėjimu, būdingos išskyros, gali būti ašarojimas, akių skausmas ar svetimkūnio pojūtis, vokų patinimas. Dažniausiai konjunktyvitas paveikia abi akis. Diagnozė nustatoma oftalmologinės apžiūros metu įvertinus išskyras, junginės išvaizdą ir reakciją, membranų ar pseudomembranų buvimą, limfadenopatiją [3].
Infekcinių virusinių konjunktyvitų gydymas nespecifinis, skiriami drėkinamieji akių lašai. Nekomplikuoti bakteriniai konjunktyvitai išgydomi per 1–2 savaites, skiriami į akis lašinami antibiotikai. Antriniai konjunktyvitai, susiję su lytiškai plintančiomis infekcijomis (Neisseria gonorrhoeae, Chlamydia trachomatis), gydomi vietiniais bei sisteminiais antibakteriniais preparatais. Imuninių reakcijų sukelti (alerginiai) konjunktyvitai pasireiškia apie 40 proc. žmonių populiacijos, tačiau tik daliai pacientų reikia specifinio gydymo [2]. Alerginiai konjunktyvitai gydomi vietiniais ir sisteminiais putliųjų ląstelių inhibitoriais, antihistamininiais preparatais, vietiniais kraujagysles sutraukiančiais medikamentais, nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo, kortikosteroidais [3].
Koronavirusas ir konjunktyvitas
Remiantis SŪRS-CoV-2 viruso sukeliamų pokyčių patogeneze, viruso S baltymas jungiasi su šeimininko ląstelės angiotenziną konvertuojančio baltymo 2 (AKF2) receptoriumi, padedant ląstelės paviršiaus proteazei TMPRSS2. Tuomet viruso RNR įsiskverbia į ląstelės vidų, joje dauginasi ir plinta toliau, sukeldamas imuninį atsaką ir citokinų audrą [4]. Nustatyta, jog AKF2 ir TMPRSS2 receptorių yra apatinių kvėpavimo takų ląstelėse, ragenos ir junginės epitelyje [5].
Ulhaq ir bendraautorių atliktoje metaanalizėje nurodoma, kad COVID-19 infekuotiems pacientams oftalmologinių simptomų paplitimo dažnis svyravo nuo 2 proc. iki 32 proc., vidurkis 5,5 proc. [6]. Oftalmologiniai simptomai, susiję su SARS-CoV-2, – tai specifiniai virusinio konjunktyvito simptomai [7]. Konjunktyvitas gali būti vienintelis COVID-19 simptomas, be jokių kitų kvėpavimo sistemos funkcijos simptomų [8], arba pirmasis COVID-19 simptomas, o kvėpavimo sistemos infekcijos simptomai pasireiškia po kurio laiko [9]. Pacientai, sergantys sunkia COVID-19 forma, 3,4 karto dažniau sirgo konjunktyvitu nei sergantys lengvos formos infekcija [10]. Sergant sunkios formos SARS-CoV-2 sukelta infekcija, gali pasireikšti hemoraginis pseudomembraninis konjunktyvitas (1 pav.). Šio viruso sukelto konjunktyvito gydymui rekomenduojama skirti azitromicino ir deksametazono akių lašus [11].
Ragenos uždegiminės ligos – keratitai bei ragenos opos
Plačiau skaitykite LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALE, 2020 m. nr. 7
emedicina.lt archyvo iliustracija