Sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė vasario 1 d. dalyvavo Europos kovos su vėžiu planui skirtoje konferencijoje Stokholme. Renginio metu akcentuota inovacijų svarba vėžio prevencijai, ankstyvajai diagnostikai ir gydymui, taip pat lygios galimybės visiems Europos Sąjungos (ES) piliečiams susirgus vėžiu gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas.
„Kovoje prieš vėžį valstybės turi dėti bendras pastangas tobulinant diagnostikos ir gydymo metodus. Taip pat neturėtume pamiršti, kad kokybiškas onkologinių ligų valdymas prasideda nuo prevencijos, nes 40 proc. visų vėžio atvejų yra išvengiami. Todėl labai svarbu šviesti visuomenę apie vėžio rizikos veiksnius, didinti žmonių sveikatos raštingumą“, – teigia sveikatos apsaugos viceministrė D. Jankauskienė.
Konferenciją, kurią organizavo ES pirmininkaujanti Švedija, atidarė už sveikatą ir maisto saugą atsakinga eurokomisarė Stella Kyriakides, pranešimus skaitė Europos universitetų mokslininkai bei vėžio organizacijų atstovai.
Pranešėjai pristatė geruosius šalių pavyzdžius, tokius kaip Airijos alkoholio žymėjimo įstatymas ir Estijos tarptautinė vėžio prevencijos kampanija. Kalbant apie inovacijas, pristatyta skaitmeninių technologijų ir dirbtinio intelekto nauda vėžio diagnostikai ir tyrimams.
Europos kovos su vėžiu planas yra politinis įsipareigojimas užtikrinti esminę pažangą kovoje su vėžiu ir dar vienas žingsnis kuriant stiprią Europos sveikatos sąjungą.
2020 m. vėžys diagnozuotas 2,7 mln. ES gyventojų, dar 1,3 mln. žmonių nuo šios ligos mirė, įskaitant daugiau kaip 2 tūkst. jaunuolių. Paskaičiuota, kad nesiimant ryžtingų veiksmų, iki 2035 m. vėžio atvejų skaičius padidės 24 proc. ir vėžys taps pagrindine mirties priežastimi ES.