Prof. dr. Vytautas Kasiulevičius,
Vilniaus universitetas
Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) yra funkcinis virškinimo trakto sutrikimas, kuriam būdingas pilvo skausmas ir pakitęs tuštinimasis, nesant specifinės organinės patologijos [1]. Įvairių tyrimų duomenimis, pagal Romos diagnostikos kriterijus susirgimo paplitimas sudaro 3,7–22 proc. įvairių šalių populiacijos [2, 3, 4]. Dažnis įvairiose šalyse labai skiriasi, tam įtakos turi tokie veiksniai, kaip rasė, mitybos įpročiai ir naudojami diagnostikos kriterijai. Tyrimai rodo, kad 70 proc. DŽS sergančių pacientų jaučia pilvo skausmą ar diskomfortą, tai labai paveikia paciento gyvenimo kokybę [6]. Maždaug 75 proc. žmonių, sergančių DŽS, kreipiasi į gydytoją dėl pilvo skausmo ar diskomforto [5]. DŽS gydymas apima medikamentinį gydymą, streso mažinimo strategijas ir mitybos įpročių pokyčius [7]. Sisteminėse apžvalgose ir rekomendacijose antispazminiai vaistai rekomenduojami kaip pirmos eilės medikamentinis gydymo būdas, naudojamas DŽS gydyti jau dešimtmečius. 2011 m. paskelbtoje sisteminėje apžvalgoje pateikta išvada, kad antispazminiai vaistai – vienas efektyviausių DŽS sukelto pilvo skausmo malšinimo būdų [17].
Dirgliosios žarnos sindromui gydyti naudojami antispazminiai vaistai yra nevienalytė vaistų grupė, kuriai priskiriami tiesioginiai lygiųjų raumenų relaksantai (pvz., papaverinas, drotaverinas, mebeverinas, pipirmėčių aliejus), anticholinerginiai vaistai (pvz., butilskopolaminas, hioscinas, cimetropio bromidas). Šių vaistų tikslas – sumažinti tuštinimosi simptomus, gerinti išmatų konsistenciją ir mažinti tuštinimosi dažnį [8]. Hiosciaminu, diciklominu, klinidžio bromidu ir propantelinu taip pat gali būti gydomas DŽS, tačiau šie vaistai yra susiję su daugybe anticholinerginių šalutinių poveikių, todėl jų vartojimas yra ribojamas.
Naujausi tyrimai: drotaverinas ir placebas
Plačiau skaitykite žurnale FARMACIJA IR LAIKAS, 2022 m. nr. 1
emedicina.lt archyvo iliustracija