Atostogaudama Turkijoje, lietuvių pamėgtame Alanijos regione, atkreipiau dėmesį, kad šiame mieste vaistinių nėra tiek daug, kiek Lietuvoje. Nors turistų išties netrūksta. Pasikalbėjau su keliais farmacijos specialistais – pasirodo, jie yra vaistininko asistentai (kaip Lietuvoje – farmakotechnikai), o vaistininkas darbe pasirodo vėliau – nebūtinai nuo pat ryto. Kitaip sakant, Turkijoje nėra griežto reikalavimo, kad vaistinės darbo metu būtinai turi dirbti ir vaistininkas.
Daugiausia šio kurortinio miesto vaistinėse sutikau užsienio turistų, o pirko jie elementarius dalykus: vaistų nuo karščiavimo, galvos ar gerklės skausmo, pleistrų ir tvarsliavos, kuri reikalinga patyrus nedidelę traumą. Aišku, įsigyjama ir maisto papildų, kurie čia išties pigesni nei Lietuvoje, ir vaistų, kurie Lietuvoje parduodami su receptu, o čia – pirkite kiek tik širdis geidžia. Ir, žinoma, už daug mažesnę kainą. Pavyzdžiui, už „Nexium“ (40 mg, 14 tablečių) ten sumoki ne visai tris eurus, o Lietuvos vaistinėje tokios pakuotės kaina – apie 24 eurai (tokia kaina skelbiama interneto svetainėje www.vaistai.lt).
Po ilgos paieškos (vaistinės darbuotojai mandagiai atsisakydavo su žurnalistu bendrauti, nes yra tik asistentai, todėl ne į visus klausimus gali žinoti atsakymus) suradau turką vaistininką, vaistinės Konaklio miestelyje vedėją Numaną Kuyumcu, kuris sutiko papasakoti apie Turkijos vaistinių veiklą ir gyventojų sveikatą.
Gerbiamas Numanai, ačiū, kad sutikote papasakoti apie Turkijos farmaciją. Pirmiausia mūsų skaitytojams prisistatykite ir pasakykite, koks išsilavinimas reikalingas, kad būtų galima įsidarbinti Turkijos vaistinėje.
Esu Numanas Kuyumcu, man 36 metai, priemiestiniame Alanijos kurorte, Konaklio miestelyje, turiu privačią vaistinę, kurioje dirbu ir kuriai vadovauju jau ketverius metus. Prieš tai šešerius metus dirbau auditoriumi valstybinėje įstaigoje.
Norint mūsų šalyje dirbti vaistininku, reikalingas penkerių metų (universitetinis) išsilavinimas. Norint dirbti farmacijos techniku (vaistininko padėjėju) vaistinėje, pakanka dvejų metų asocijuotojo (neuniversitetinio) išsilavinimo.
O kokius mokslus esate baigęs jūs? Kolegos sakė, kad būtent jūs esate šios vaistinės vadovas ir tik jūs galite bendrauti su žurnaliste?
Aš esu baigęs Erzurumo Atatiurko universiteto Farmacijos fakultetą.
Kokia tvarka yra Turkijoje – ar po farmacijos studijų vaistininko licencija išduodama visam laikui, ar ją reikia kas kelerius metus prasitęsinėti, lankyti seminarus, mokymus, kursus?
Mano, kaip vaistininko, licencija yra nuolatinė, ji man įregistruota visam gyvenimui.
Ar galite papasakoti, kodėl pasirinkote būtent farmacijos studijas? Kuo jos buvo patrauklios? Gal šeimoje, giminėje yra ir daugiau vaistininkų?
Studijuoti farmaciją – tik mano paties pasirinkimas, jokių patarimų ar rekomendacijų iš šalies nesulaukiau. Beje, viskas klostėsi gana įdomiai: būdamas vaikas, susirgęs vaistus visada nurydavau be vandens. Kai man buvo gal 12 metų, nuo spuogų vartojau antibiotiką doksicikliną. Puikiai pamenu: nurijau šį antibiotiką be vandens, be to, prieš pat eidamas miegoti. Ryte pabudau nuo stipraus skausmo. Pasirodo, ta iš vakaro nuryta tabletė buvo prilipusi prie stemplės ir smarkiai sudirgino stemplės gleivinę. Dešimt dienų dėl skausmo negalėjau valgyti jokio kieto maisto, maitinausi tik pienu ir cukrumi pasaldintu vandeniu. Vėliau per mano gydytoją buvo pateiktas atsiliepimas Turkijos Sveikatos apsaugos ministerijai apie šį vaistą ir netrukus ant šių vaistų dėžutės buvo pridėtas tekstas „Vartoti gausiai užgeriant vandeniu, po vaisto vartojimo 30 minučių likti stovimoje padėtyje“. Netinkamai vartojami vaistai gali būti ne tiek naudingi, kiek žalingi, nuodingi, gali stipriai pakenkti! Juk kaip yra pasakęs šveicarų gydytojas ir chemikas Paracelsas, „Vaistą nuo nuodų skiria dozė“, arba „Tai dozė ir vartojimo būdas atskiria vaistus nuo nuodų“.
Taigi jau nuo to laiko pradėjau atidžiau tyrinėti vaistus ir susidomėjau vaistininko profesija. Norėjau būti vaistininku. Kai dar mokiausi vidurinėje mokykloje, šeima mane bandė pakreipti į mediciną, bet aš laikiausi savo – ne, būsiu vaistininku. Šeimoje ir giminėje esu vienintelis, baigęs farmacijos studijas.
Čia jūs turite savo vaistinę ir vadovaujate jos darbui?
Plačiau skaitykite žurnale FARMACIJA IR LAIKAS, 2022 m. nr. 7-8
Virginijos Grigaliūnienės nuotraukose – vaistinės savininkas iš Turkijos Numanas Kuyumcu ir jo vaistinė