Doc. dr. Rosita Kiudelienė,
LSMU MA Vaikų ligų klinika
Dažniausiai mūsų vaikai auga sveiki. Lėtinės ligos, ypač kraujo, jiems diagnozuojamos retai. Paciento skundai bei klinikiniai požymiai sergant kraujo liga dažnai yra nespecifiniai. Pagrindinis tyrimas, leidžiantis įtarti kraujo ligą, yra bendras kraujo tyrimas. Vaikams šis tyrimas dažniausiai atliekamas susirgus peršalimo ligomis ar profilaktiškai. Kas svarbu vertinant kraujo pakitimus? Kokie pakitimai yra grėsmingi ir pranašauja kraujo ligą ar kitą lėtinę patologiją?
Atlikus kraujo tyrimą vaikui, labai svarbu nustatyti:
- Ar paciento kraujo ląstelės atitinka normas, ar yra pakitimų? (1 lentelė)
- Ar pakitimai izoliuoti, ar yra kitų kraujo ląstelių pakitimų? (8 lentelė)
- Įtarti kraujo ląstelių pakitimų priežastį.
- Spręsti, kokie papildomi tyrimai reikalingi.
- Prireikus skirti gydymą ar siųsti konsultuotis su gydytojais specialistais.
Vaikų bendro kraujo tyrimo vertinimas ypatingas tuo, kad tyrimų normos skiriasi priklausomai nuo vaiko amžiaus. Kuo mažesnis vaikas, tuo mažesnė apatinė hemoglobino (Hb) normos riba bei didesnis leukocitų skaičius. Vienų metų vaikui Hb 110 g/l yra norma, o 10 metų vaikui tai jau anemija. Bendro kraujo rodmenų normos pateiktos 1 lentelėje.
1 lentelė. Vaikų kraujo rodiklių normos
| Amžius | Hb (g/l) | Eritr. (x1012/l) | Ht | MCV (fl) | MCH (pg) | MCHC (g/l) | Ret. (%) | Leuk. (x109/l)* | Tromb. (x109/l) |
| Naujagimis | 149–237 | 3,7–6,5 | 0,47–0,75 | 100–125 | 31–37 | 310–370 | 1,8–4,6 | 9–35 | 150–450 |
| 1 mėn. | 100–180 | 3–5,4 | 0,31–0,55 | 85–123 | 28–37 | 0,5–2 | 7–17,5 | ||
| 2 mėn. | 90–140 | 2,7–4,9 | 0,28–0,42 | 77–115 | 26–34 | ||||
| 3–6 mėn. | 105–135 | 3,1–4,5 | 0,29–0,41 | 74–108 | 25–35 | ||||
| 0,5–1 m. | 110–135 | 3,7–5,3 | 0,33–0,49 | 70–86 | 23–31 | ||||
| 1–2 m. | 5,5–15,5 | ||||||||
| 2–6 m. | 110–155 | 3,9–5,3 | 0,34–0,40 | 75–87 | 24–30 | ||||
| 6–12 m. | 115–155 | 4–5,2 | 0,35–0,45 | 77–95 | 25–33 | 4,5–12,5 | |||
| 12–18 m. (vyr.) | 130–160 | 4,5–5,3 | 0,36–0,51 | 79–98 | 25–35 | 4,5–9,5 | |||
| 12–18 m. (mot.) | 120–150 | 4,1–5,1 | 0,33–0,51 | 78–102 |
*Iki 5–6 m. amžiaus vaikų leukocitų formulėje vyrauja limfocitai, išskyrus pirmas penkias gyvenimo dienas, kai vyrauja neutrofilai. Nuo 5–6 m. kraujyje vyrauja neutrofilai.
Cituojant G. Zaleskį ,,Norma – visada labai sąlyginė sąvoka. Ji gali būti įvardijama kaip rekomenduojama reikšmė. Laboratorinė norma priklauso nuo daugelio specifinių aplinkybių: visų pirma, nuo tyrimo metodo, aparatūros, reagentų. Dažnai lemiamos klinikinės reikšmės turi ne pati norma, bet rodiklio pokytis per tam tikrą laiko tarpą.“
Vaikams bendras kraujo tyrimas atliekamas iš kapiliarinio kraujo duriant į pirštą ar veninio kraujo. Atliekant tyrimą pirštas turi būti šiltas, kraujas tekėti laisvai. Kitaip galimos tyrimų paklaidos. Tiriant kapiliarų kraują, Hb gali būti mažesnis dėl piršto spaudimo bei audinių skysčio patekimo į kraują. Imant kraują į mėgintuvėlį turi būti paimtas reikalaujamas kraujo kiekis. Dažniausios klaidingų kraujo rodmenų rezultatų priežastys yra krešulys, hemolizė ar neišlaikytas reikalaujamas kraujo santykis mėgintuvėlyje. Esant įtarimų tyrimą tenka kartoti.
Pagrindinių rodmenų – eritrocitų ir Hb, trombocitų – pokyčiai gali rodyti įvairius susirgimus. Dažniausiai pakitimų bendrame kraujo tyrime atsiranda sergant infekcinėmis ligomis. Didžioji dalis kraujo ligų vaikams patenka į retų ligų grupę, todėl diagnozės patikslinimas reikalauja specifinių tyrimų, kartais ir daugiadalykės specialistų komandos konsultacijų.
Anemija
Plačiau skaitykite LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALE, 2023 m. nr. 1
pixabay.com iliustracija