Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys kovo 13 – 14 dienomis lankėsi Briuselyje, kur dalyvavo Europos Sąjungos (ES) Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybos posėdyje. Ministras kartu su kolegomis aptarė Europos vaistų agentūros veiklą, situaciją dėl vaistų trūkumo, įgyvendinamą Europos Sąjungos visuotinę sveikatos strategiją. Ką tik grįžusiam iš Briuselio ministrui Arūnui Dulkiui emedicina.lt redaktorė Virginija Grigaliūnienė uždavė keletą klausimų.
Gerbiamas Ministre, ką tik lankėtės Briuselyje, kur dalyvavote Europos Sąjungos (ES) Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybos posėdyje, kartu su kolegomis iš Europos aptarėte Europos vaistų agentūros veiklą, situaciją dėl vaistų trūkumo, rengiamą Europos Sąjungos visuotinę sveikatos strategiją. Kas šį renginį organizavo, kas Jus pakvietė?
Europos Sąjungos (ES) Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų (EPSCO) tarybos posėdžius organizuoja ES Tarybos Generalinis sekretoriatas ir ES Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė.
Į EPSCO tarybos posėdžius susirenka visų ES valstybių narių ministrai, atsakingi už užimtumo, socialinių reikalų, sveikatos ir vartotojų politikos sritis. Posėdžiuose taip pat dalyvauja už atitinkamus klausimus atsakingi Europos Komisijos nariai. Sveikatos klausimais EPSCO tarybos posėdžiai paprastai rengiami du kartus per metus.
Šiandien viena aktualiausių problemų visoje Europos Sąjungoje – kai kurių vaistų trūkumas. Kodėl jis susidarė ir kaip planuojama šią problemą spręsti?
Europos Sąjungos vaistinių tinklų apklausa parodė, kad padėtis su vaistais daugumoje ES valstybių buvo blogesnė nei prieš metus. Tinklai kalba apie šimtų pavadinimų vaistų trūkumą. Kalbame apie globalią problemą.
Vaistų tiekimo sutrikimų problemų visada pasitaikydavo, tačiau geopolitiniai įvykiai, tokie kaip karas Ukrainoje, energetikos krizė, aukšti infliacijos rodikliai neišvengiamai palietė farmacijos sektorių globaliu mastu. Dėl tiekimo grandinių sutrūkinėjimo ir farmacijos gamybos sunkumų susiklostė globalus kai kurių vaistų trūkumas, kuris neaplenkė ir Lietuvos. Tiekimo sutrikimus, ypač kalbant apie antibiotikus, lėmė ir Covid-19 pandemijos metu sumažėjęs sergamumas ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų ligomis, dėl ko buvo sumažinti gamybos pajėgumai. Šį sezoną, esant peršalimo ligų šuoliui, gamintojai nebespėjo patenkinti šių vaistų poreikio, tad dauguma ES šalių ir patiria minėtų vaistų stygių.
Skirtingos Europos Sąjungos valstybės skirtingai reaguoja į susidariusią situaciją. Graikai, rumunai, belgai apribojo vaistų eksportą, Vokietija paprastina pirkimų sąlygas, olandai ir švedai įvedė reikalavimą užtikrinti bent šešių savaičių vaistų atsargas sandėlyje.
Lietuva pasirinko kelią aktyviai dirbti su tiekėjais, šalinant vaistų trūkumą. Tokių priemonių imtasi įvertinus rinkos dydį. Tai duoda vaisių. Europos vaistų agentūros, Valstybinė vaistų kontrolės tarnybos ir Lietuvos tiekėjų pastangomis šiuo metu situacija antibakterinių vaistų tiekimo srityje stabilizavosi: atsirado alternatyvių šių vaistų tiekėjų. Mūsų bendrų pastangų dėka Lietuvą pasiekė amoksicilino vaistiniai preparatai iš Lenkijos, Ispanijos, Portugalijos. Dauguma jų jau yra kompensuojami.
Siekiant, kad situacija nepasikartotų, šiuo metu europiniu mastu diskutuojama su gamintojais dėl gamybos pajėgumų, stengiamasi pasiruošti ateinančiam peršalimo ligų sezonui, analizuojamas vaistų poreikis, rinkos svyravimai. Tikimasi, kad tai padės pasiruošti kitam sezonui.
Kokia situacija Lietuvoje (vaistų trūkumo klausimu), palyginti su situacija kitose ES šalyse?
Situacija Lietuvoje panaši kaip ir kitose ES valstybėse. Žinoma, Lenkija gamina kai kuriuos antibiotikus pati, todėl akivaizdu, kad ten problemos buvo ne tokio didelio masto, nors, kaip minėta, geopolitiniai įvykiai paveikė visą farmacijos sektorių. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba užmezgė ryšius su Lenkijos gamintojais, galinčiais patiekti Lietuvos rinkai amoksicilino vaistinių preparatų. Įvežti šių neregistruotų vaistų kiekiai padėjo spręsti susidariusias vaistų trūkumo problemas, pavyzdžiui, visai neseniai iš Lenkijos gauta papildoma 3000 pakuočių amoksicilino tablečių siunta.
Kita priemonė, kuri padeda vaistams patekti į Lietuvą – tai leidimai vaistus tiekti pakuotėmis, paženklintomis užsienio kalba. Paprasčiau tariant, jei tik tiekėjas turi galimybę tokį vaistą atvežti iš kitos Europos ekonominės erdvės valstybės ir kreipiasi į mus, leidimas yra išduodamas per kelias dienas. Vien 2022 metais buvo išduota 270 tokių leidimų. Taip pat tiekėjai gali tiekti taip vadinamus vardinius vaistus. Juos tiekiant, leidimas – nereikalingas.
Posėdyje Briuselyje dalyvavę sveikatos apsaugos ministrai aptarė reglamentą dėl Europos vaistų agentūrai mokėtinų mokesčių ir rinkliavų, jas koreguojant atsižvelgiant į infliaciją. Kas nuspręsta šiuo klausimu?
Posėdyje vyko politiniai debatai dėl Europos vaistų agentūrai mokėtinų mokesčių ir rinkliavų reglamento pasiūlymo.
Europos Komisijos pateiktu pasiūlymu siekiama pereiti nuo fiksuoto dydžio mokesčių sistemos prie sąnaudomis grindžiamos EMA mokesčių sistemos, užtikrinti Europos reguliavimo tinklo, kurį sudaro EMA ir nacionalinės kompetentingos institucijos, tvarumą, supaprastinti esamus teisės aktus. Nagrinėjant pasiūlymą darbo grupėse iškilo probleminiai klausimai, kad siūlomi mokesčiai ir atlygis nacionalinėms kompetentingoms institucijoms yra nepakankami sąnaudoms padengti.
Sveikatos apsaugos ministrų posėdžio metu visos šalys pritarė pasiūlymo tikslams dėl mokesčių reglamentavimo supaprastinimo ir lankstumo, tačiau palaikė požiūrį, kad pasirinktų sričių mokesčiai turi būti peržiūrėti, atsižvelgiant į realius duomenis, tokius kaip infliacija, pandemijos ir karo padariniai. Akcentuota, kad būtina užtikrinti sistemos, kurią sudaro EMA ir nacionalinės kompetentingos institucijos, tvarumą, kad būtų tiekiami tik saugūs ir kokybiški vaistai. Šia linkme pasiūlymas bus svarstomas toliau, siekiant kuo greitesnio progreso.
Dėl Europos Sąjungos visuotinės sveikatos strategijos ES lygiu – kaip atsako į būsimas pandemijas, dėmesį skiriant prevencijai ir pasirengimui joms. Kokie darbai šia linkme numatyti?
ES visuotinė sveikatos strategija Europos Komisijos buvo patvirtinta 2022 metų lapkričio 30 dieną. Ja siekiama kintančiame pasaulyje didinti pasaulinį sveikatos saugumą ir užtikrinti geresnę visų žmonių sveikatą. Šia strategija ES stiprina savo lyderystę ir dar kartą patvirtina savo atsakomybę sprendžiant pagrindinius globalius iššūkius ir mažinant nelygybę sveikatos srityje.
Strategijoje visuotinė sveikata pripažįstama kaip esminis ES išorės politikos ramstis, geopolitiniu požiūriu itin svarbus sektorius ir ES strateginio savarankiškumo pagrindas. Joje nustatomi politikos prioritetai ir pateikiami pagrindiniai visuotinės sveikatos formavimo principai, taip pat apibrėžiamos konkrečios veiksmų kryptys.
Joje bendrais bruožais apibūdinama, ką darys Komisija ir ką ji ragina daryti valstybes nares, atsižvelgdama į jų atitinkamą kompetenciją ir institucinius vaidmenis. Ši strategija pakeičia 2010 metais paskelbtą ES visuotinės sveikatos strategiją.
Naujas požiūris į dabartinius ir būsimus pasaulinius sveikatos iššūkius yra būtinas atsižvelgiant į COVID-19 pandemiją ir kitas sveikatos grėsmes, tokias kaip antimikrobinis atsparumas, besivystanti geopolitinė situacija ir humanitarinė krizė, kurią sukėlė karas Ukrainoje. Strategija taip pat būtina siekiant tvaraus vystymosi tikslų.
Naujojoje strategijoje nurodomi trys prioritetai: užtikrinti geresnę žmonių sveikatą ir gerovę per visą gyvenimą; stiprinti sveikatos sistemas ir skatinti visuotinę sveikatos apsaugą; užkirsti kelią ir kovoti su grėsmėmis sveikatai, įskaitant pandemijas, taikant „Vienos sveikatos“ principą.
ES visuotinės sveikatos strategija suteikia galimybę plėtoti ES bendradarbiavimą su globaliais, regioniniais ir dvišaliais partneriais visame pasaulyje per partnerystę, pagrįstą vienodomis sąlygomis, bendra atsakomybe, abipusiais interesais ir strateginiais prioritetais.
Europos Komisija ir ES valstybės narės pagal savo atitinkamus įgaliojimus ir kompetenciją taikys ES visuotinės sveikatos strategijos pagrindinius principus ir įgyvendins joje siūlomas veiksmų kryptis.
Nuotraukoje – sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys
SAM archyvo nuotrauka