Natūralu, kad visuomenės sveikatai pastaruoju metu teikiama vis daugiau reikšmės. Ir ne vien dėl to, kad tai viena iš kertinių valstybės stiprybės bei stabilumo sričių. Iš tiesų žmogus yra dalelė visos visuomenės, tad kuo tos dalelės sveikesnės, tuo sveikesnė visuomenė, tuo geresnis gyvenimas, tuo daugiau galimybių, pasiekimų ir visuotinio džiaugsmo. Deja, drastiški pastarojo meto išbandymai gerokai pakoregavo visuomenės sveikatos rodiklius. Kas atsitiko ir kokios galimybės situaciją pagerinti? Apie tai savo mintimis sutiko pasidalyti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos vadybos katedros vedėja prof. habil. dr. Ramunė Kalėdienė.
Kaip vertinate pastarojo meto Lietuvos visuomenės sveikatą? Kokias tendencijas pastebite ir ką jos reiškia?
Šiuo metu jau turime apibendrintą 2021 metų ataskaitą apie Lietuvos gyventojų sveikatą. Deja, mūsų gyventojų sveikatos rodikliai labai neramina, nes ryškiai sumažėjo vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė. 2019 metais ji buvo 76,4 metų, o štai 2021-aisiais – 74,3 metų. Toks ryškus vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės sumažėjimas per keletą metų reiškia, jog buvo ypač nepalankios sąlygos sveikatai. Panašaus lygio vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės sutrumpėjimas Lietuvoje buvo registruotas1994–1995 metų laikotarpiu. Tada didžiausią įtaką vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės sutrumpėjimui turėjo mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų bei išorinių mirties priežasčių ryškus padidėjimas. Aišku, dabartiniu atveju pagrindinį vaidmenį suvaidino COVID-19 pandemija. Anksčiau, prieš pandemiją, Lietuvos gyventojų pagrindinės mirties priežastys buvo kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys. Dabar moterų mirtingumą lemiančių ligų eilėje po kraujotakos sistemos ligų į antrą vietą iškopė COVID-19 infekcija. Vadinasi, 2021 metais antra pagal dažnumą moterų mirties priežastis buvo COVID-19. Tarp vyrų mirtis nuo COVID-19 infekcijos buvo trečioje vietoje, į antrą vietą praleidusi piktybinius navikus. Palyginti su kitomis pasaulio šalimis, Lietuva pasižymėjo tikrai dideliu mirčių nuo COVID-19 skaičiumi. Labiausiai ši infekcija palietė vyresnius nei 65 metų amžiaus žmones.
Dažnai išgirstame klausimą – kodėl taip atsitiko? Detalių tyrimų, atsakančių į šį klausimą, kol kas nėra, jie dar tiktai planuojami (šiuo metu numatomas vyresnių nei 65 m. amžiaus žmonių tyrimas siekiant išsiaiškinti, kaip per COVID-19 pandemiją pasikeitė jų sveikatos priežiūros prieinamumas, socialiniai ryšiai, bendravimas, gyvensena). Kol kas netiesioginių duomenų pagrindu galiu teigti, jog vyresniojo amžiaus Lietuvos gyventojai iki pandemijos turėjo daug daugiau kitų sveikatos problemų – sirgo širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo organų ligomis, ir šis virusas labiausiai paveikė būtent pažeidžiamiausius gyventojus, kurių daugiausia ir mirė. Taigi, labai svarbi žinia yra ta, kad ženkliai padidėjęs mirčių skaičius pandemijos metu buvo labai susijęs su bendra žmonių sveikata.
Noriu atkreipti dėmesį ir į sveikatos netolygumus. Mūsų atlikta analizė parodė labai neraminantį dalyką – mirtingumo ir vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės tarp miesto ir kaimo gyventojų skirtumą. Panašius dėsningumus stebime jau beveik keturis dešimtmečius. Apie 2002–2003 metus kaimo vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo maždaug ketveriais metais trumpesnė negu miestiečių. Pastaraisiais metais, iki pandemijos, šis skirtumas buvo linkęs mažėti ir mes optimistiškai vertinome gerėjančią situaciją. Mažiausi skirtumai tarp miesto ir kaimo gyventojų buvo užfiksuoti 2016 metais, kai kaimo gyventojų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo tik vienais metais trumpesnė nei miestiečių. O štai 2021 metais šis skirtumas vėl staiga ryškiai padidėjo: vyrų, gyvenančių miestuose, vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo daugiau nei 3 metais ilgesnė už gyvenančiųjų kaime. Skirtumas tarp miesto ir kaimo moterų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės 2021 m. siekė daugiau negu 2 metus. Taigi, per pandemiją tapo dar akivaizdesnis kaimo gyventojų pažeidžiamumas. Sveikatos netolygumai pastebimi ne tik vertinant mirtingumo ir išgyvenamumo rodiklius, bet ir išvengiamą mirtingumą. Tai yra specifinis rodiklis, kuris rodo, kiek mirčių galėtume išvengti taikydami įvairias priemones, t. y. taikydami ligų profilaktiką arba gydymą.
Lietuvoje išvengiamo mirtingumo, susijusio su sveikatos priežiūra, netolygumai yra dideli. Pandemijos ir popandeminiu laikotarpiu Lietuvoje išsamių tyrimų apie sveikatos priežiūros prieinamumo skirtumus mietuose ir kaimuose neteko matyti, bet išgyvenamumo ir mirtingumo netolygumų analizė rodo, kad kaimuose situacija buvo gerokai prastesnė. Ir nuo COVID-19 infekcijos, ir nuo kraujotakos sistemos ligų pastaraisiais metais mirė gerokai daugiau kaimo negu miesto gyventojų.
Taigi, bendroji Lietuvos gyventojų sveikata nėra gera. Esame nepalankioje vietoje, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis. Tai parodo kompleksines gyventojų tiek gyvensenos, tiek sveikatos priežiūros problemas.
Kas lemia, kad mūsų gyventojai, palyginti su išsivysčiusiomis Vakarų Europos šalimis, gyvena trumpiau ir jų sveikatos būklė yra prastesnė? Kokias įvardytumėte didžiąsias priežastis?
Plačiau skaitykite LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALE, 2023 m. Nr. 1
emedicina.lt archyvo nuotrauka