1958 metais atlikti didelės apimties epidemiologiniai tyrimai pirmą kartą įrodė patikimą rūkymo ir širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) tarpusavio ryšį. Mesti rūkyti norintiems asmenims medikai dabar gali pasiūlyti du esminius pasirinkimus: gydymą vaistais ir nemedikamentines priemones. Vis dėlto ilgalaikis šių priemonių efektas nėra pakankamas. Pastaraisiais metais populiarėja alternatyvūs rūkymo būdai ir priemonės: elektroninės cigaretės ir nekaitriniai prietaisai. Šioje apžvalgoje aptariama, kas mokslui žinoma apie šias alternatyvias priemones, nes pacientai dažnai klausia gydytojų, ypač kardiologų, nuomonės apie jas.
Rizikos veiksniai ir prevencija
Europoje nuo seno buvo vartojami įvairūs tabako produktai, tačiau tiktai XX amžiaus pradžioje tapo madinga rūkyti cigaretes. Tuo metu prasidėjo masinė jų gamyba. Po kurio laiko buvo pastebėtas žalingas rūkymo poveikis sveikatai – akivaizdus šio įpročio ryšys su plaučių vėžiu, vėliau ir su kitais sveikatos sutrikimais. Pirmoji tai pripažino Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybė. Pradžioje bandymai teisinėmis priemonėmis riboti cigarečių rūkymą buvo nesėkmingi, tačiau bent pavyko apmokestinti tabako pramonę.
Apskaičiuota, kad pasaulyje rūko apie 1,3 mlrd. žmonių. Pastaraisiais metais rūkančiųjų skaičius mažėja, tačiau išlieka didelis. Pavyzdžiui, vien JAV 2015 metais rūkė 15,1 proc. suaugusių gyventojų.
Tabako istorija
Tabakas pirmą kartą paminėtas apie 600 m. pr. Kr. Pietų Amerikos indėnų rašytiniuose šaltiniuose. Į Europą tabako pirmieji atvežė Ispanijos jūreiviai, pastebėję, kad vietiniai Pietų Amerikos gyventojai rūko išdžiovintus tabako lapus, vėliau patys pabandė ir įprato rūkyti.
Tyrinėtojai nurodo, kad pirmąją tabako cigaretę 1832 metais surūkė Turkijos ir Egipto karo dalyvis.
Įvairiais istorijos laikotarpiais būta bandymų uždrausti rūkymą. Antai 1633 m. Turkijos sultonas per vieną dieną nubaudė mirtimi 18 žmonių, nepaisiusių jo paskelbto draudimo rūkyti.
Tabako aktyvioji medžiaga, nikotinas, pirmą kartą buvo išskirta 1828 metais. Džiovintuose tabako lapuose yra apie 0,3–5 proc. nikotino. Nikotinas – galinga psichoaktyvi medžiaga, sukelianti euforiją, todėl prie jo greitai priprantama. Vienoje cigaretėje yra vidutiniškai 11 mg nikotino, o rūkant ekstrahuojama apie 0,8 mg.
Nikotinas sukelia pripratimą ir priklausomybę nuo tabako, didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Cigarečių rūkymas dramatiškai išaugo per Pirmąjį pasaulinį karą. Tuo metu pastebėta, kad rūkant sparčiai didėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Tačiau tik 1958 m. buvo atliktas pirmasis didelio masto epidemiologinis tyrimas, kuris įrodė, kad egzistuoja patikimas ryšys tarp rūkymo ir ŠKL atsiradimo. Rūkančių žmonių rizika mirti nuo išeminės širdies ligos net 70 proc. didesnė negu nerūkančių žmonių. Po šio tyrimo pirmąsyk buvo imtasi priemonių, varžančių rūkymo įprotį. 1964 metais apie prevencinių priemonių naudą oficialiai paskelbė JAV Bendrosios praktikos chirurgų draugija, o 1979 metais buvo suformuluota nuostata apie rūkymo ir išeminės širdies ligos tarpusavio ryšį.
Pagalba metantiesiems rūkyti
Plačiau skaitykite LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALE, 2020 m. Nr. 3
emedicina.lt archyvo iliustracija